Didžiojo penktadienio tradicija – prisiminti Jeruzalėje gyvuojančias krikščionių bendruomenes, skirti joms piniginę auką. Kasmet šią tradiciją, kuri siekia pirmykštės Bažnyčios laikus, primena popiežiaus bendradarbis, atsakingas už Rytų Bažnyčias.

Šiuo metu Rytų Bažnyčių kongregacijai vadovauja argentinietis kardinolas Leonardo Sandri. Vatikano radijui jis sakė, kad Didžiojo penktadienio rinkliavos tikslas yra priminti, kad Jeruzalės krikščionių poreikiai yra kur kas didesni nei tik garsiųjų šventyklų priežiūra.

Poslinkiai Artimuosiuose Rytuose turi tiesioginį poveikį ir sukelia visokių pasekmių krikščionims, gyvenantiems Šventojoje Žemėje. Mes suprantame Šventąją Žemę visų pirma kaip tą erdvę, kurioje gyveno Jėzus, kurią gyvendamas apkeliavo. Todėl visai teisingai manoma, kad Didžiojo penktadienio auka yra parama toje erdvėje, tiksliau Izraelyje, Palestinoje ir Jordanijoje esančioms šventovėms.

Tačiau Šventosios Žemės regioną papildo ir tokie kraštai kaip Libanas ir Egiptas, kuriuose lankėsi Jėzus. Platesniame kontekste paminėtinos ir su Senuoju Testamentu susijusios vietos: nuo Abraomo tėvynės Mesopotamijoje iki viso biblinio Naujojo Testamento konteksto.

Visame šiame regione šiomis dienomis susvyravęs stabilumas ir susidariusi situacija liečia taip pat ir mūsų brolius bei seseris, kurie yra gyvieji Šventosios Žemės akmenys.

Prisimindami būtinybę saugoti šventąsias vietas, kurios yra fiziniai statiniai, kuriose lankęsi Jėzus, tarp žmonių gyvenęs įsikūrinęs Dievo Žodis, nepamirškime gyvųjų akmenų – Šventojoje žemėje gyvenančių krikščionių. Svarbu juos paremti – ragino kardinolas L. Sandri.

Labai džiugina, kad pastaruoju metu ženkliai išaugo šventosios Žemės lankytojų skaičius. Jėzaus ieškoma lankantis jo žemėje. Šios piligriminės kelionės dvasiškai labai naudingos ir ten gyvenantiems krikščionims, ten esančioms šventovėms. Mes tikrai norime, kad neužgestų šviesa, iš Jėzaus gimtinės apšviečianti visą Bažnyčią.

Nenorime, kad tai liktų tik gestas, kad ir dosnus bei konkretus paramos Šventajai Žemei gestas, nes viliamės, kad visi katalikai, galės atsiverti tam tikram „Šventosios Žemės dvasingumui“, į kurį pakvietė popiežius Benediktas XVI – sakė kardinolas.

Kaip krikščionys, turime gyventi tarsi priklausytume nuo
Betliejaus, Nazareto, Jeruzalės, Emauso. Mūsų dvasingume turi atsispindėti tos vietos, kuriose Jėzus mokė, gydė, pašaukė mokinius, mirė ir prisikėlė.