Klausimas, skatinantis ilgas diskusijas. O jei atsakymas būtų trumpas – „muzika”? Neįtikėtina, kad apsispręsti juoda ar balta gali padėti muzika? Ir lygiai taip pat tikėtina, kad 99 pasakytų – pramanas, ir tik gal koks vienas drįstų suabejoti – gal ir yra tiesos.

Neskubėkite ir į šį klausimą atsakykite po  interviu su pergalių ženklu pažymėtu ilgamečiu chorų meno vadovu ir dirigentu bei Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos direktoriumi Arvydu Girdzijausku.

Turbūt nesuklysiu, kad ko jau ko, bet muzikos, o tiksliau, daug muzikos Jūsų mokykloje tikrai netrūksta?

Iš tiesų ši mokykla ir buvo įkurta tam, kad sujungtų vidurinę, muzikos ir dailės mokyklą po vienu stogu. Po juo vaikai gali būti nuo ryto iki pavakarių ir rasti visokiausių, su menais susijusių užsiėmimų. Mokykloje popamokiniai interesai ir turiningas laisvalaikis yra derinami su bendruoju ugdymu.

Jei mokykla iš dalies yra meninio profilio, ar vykdote mokinių atranką?

Norinčiųjų mokytis yra daugiau, nei galime priimti, todėl mokinių atrankos kriterijai yra. Su atėjusiais vaikais susipažįstame ir vertiname jų polinkį meninei veiklai. Svarbiausia, kad vaikas PATS norėtų ateiti į šią mokyklą. Mūsų auklėtiniai yra labai užimami, todėl jie išvengia gatvės mokyklos – tėvams dėl to labai ramu. Todėl dažnai tenka matyti, kad tėvai nori šitos mokyklos, o vaikai nieko bendra su menine veikla neturi ir nenori turėti. Tuomet tenka patarti, kad tėvai vaikams ieškotų kitos veiklos.

Pasaulyje labai pripažįstama pas mus dar nedaug dėmesio sulaukusi Hovardo Gardnerio multiintelektų teorija, teigianti, kad visi žmonės kažkam yra gabūs, tačiau vienai konkrečiai sričiai – ypač. Mes stengiamės surasti, atpažinti ir pasikviesti tuos, kurie didesnį polinkį turi būtent meninei veiklai.

Neseniai Jūsų mokyklos netradicinį ugdymo modelį svarstė Švietimo ir mokslo ministerija. Kas tai yra per modelis ir kaip baigėsi svarstymas?

Mes nesame menų gimnazija, kur ruošiami mokiniai save įsivaizduoja dailininkais ar muzikantais. Tačiau mes nesame ir tipiška vidurinė mokykla, nes už ją turime žymiai daugiau meninės ir aktyvios popamokinės veiklos. Tai yra bendrojo lavinimo ir neformalaus ugdymo mokyklos junginys. Bendrojo ugdymo taryba pritarė mūsų netradicinio ugdymo sampratai, ir tai vienas žingsnių savito mokyklos tipo įteisinimo link.

Ar esate pirmieji, bandantys Lietuvoje įteisinti tokį mokyklos tipą?

Manau, kad taip. Mėginame gyventi pagal netradicinio ugdymo koncepciją, meninė veikla mūsų mokykloje turi labai konkretų tikslą – auklėti ir ugdyti vaiko asmenybę. Ne tam, kad vaikas pasiektų meistriškumo ir profesionalumo aukštumų, o tam, kad jam suteiktomis galimybėmis leistume praturtinti savo mažą dvasią, tam, kad ugdytume turtingą kultūra žmogų.

Apie tai buvo ir Jūsų net Vokietijos leidėjų dėmesio sulaukusi disertacija, joje įrodinėjote, kad muzikinė veikla turi įtakos moksleivių doroviniam ugdymui.  Kaip muzika susijusi su tuo, kokiu  žmogumi būdamas moksleivis užvers mokyklos duris?

Vienas profesorius sakė, kad jei muzika automatiškai žmogų daro geresnį, tai visi simfoniniai orkestrai ir operos teatrai turėtų būti kaip vienuolynai. Matome, kad taip nėra, muzika nėra  panacėja. Jei visus susodinsime prie fortepijono arba įduosime smuikus, visos problemos tikrai neišsispręs. Tačiau mano tyrimas ir ilgametė patirtis „Ąžuoliuko” chore parodė, kad tam tikromis sąlygomis muzika gali duoti labai daug. Disertacija atskleidžia – prasminga muzikine veikla užsiimantys vaikai darniau sugyvena su aplinka, daugiau siekia sutarimo, harmonijos. Tyrimai rodo, kad svarbiausia ne tai,  kiek vaikas išsėdi su instrumentu, patiria emocijų, bet kiek jis to atiduoda kitiems, pasidalija savo estetiniais išgyvenimais, kiek koncertuoja, dalyvauja prasmingoje muzikinėje veikloje.

Bet kodėl būtent muzika? Gal geras matematikas pasakytų, kad būtent per matematiką galima ugdyti žmogaus vertybes, ar lituanistas – per lietuvių kalbą…

Visiškai sutinku, gali būti, kad ir matematika turi įtakos. Tačiau mes koncentruojamės į menus ir juos tyrinėjame. Padidintas dėmesys jiems galbūt todėl, kad menai labai dažnai laikomi nesvarbiu, antraeiliu dalyku mokykloje. Sakoma: „Et, ką ten jie daro – šoka, dainuoja, užsiima kažkuo nerimtu, to galėtų ir visai nebūti“. Pripažinkime, tokia nuomonė dažna. Mes savo veikla norime įrodyti ir pateisinti meninį ugdymą kaip absoliučiai pilnavertį ir svarbų ugdymo komponentą, kaip pamokos, kuriose mokoma žinių, kalbinių sugebėjimų, matematikos ir pan.

Ar manote, kad dabartinėje švietimo politikoje meniniam auklėjimui per mažai palikta vietos?

Visada nepriklausoma mūsų mokykla greta žinių stengiasi formuoti žmogiškas vertybes, visuomet buvo ieškoma pažangių, pozityvių mokymo būdų. Bet jeigu prisiminsime pirmuosius dokumentus,  tautinės mokyklos koncepciją, ten kultūrinės ir humanistinės vertybės buvo iškeltos kaip pačios svarbiausios. Pabrėžta – ugdyti žmogų pagal aukščiausias vertybes ir mokyti jomis vadovautis.

Dabar jau kalbama apie konkretesnius dalykus: problemų sprendimą, lyderystę, tikslų siekimą, kompetenciją. Tai labai svarbūs dalykai, bet …

Amerikoje kompetencijų samprata į švietimą atėjo iš verslo ir pramonės, verslininkai pradėjo kelti reikalavimus, kad baigę vidurinę mokyklą jauni žmonės turėtų tam tikrų įgūdžių ir gebėjimų. Tai gana pragmatinis požiūris, žinoma, jis verslui svarbus, bet ar švietimas tuo turėtų apsiriboti?

Pavyzdžiui, mes galime parengti puikų chemiką, turintį gerus praktinius ir teorinius sugebėjimus. Tas pats chemikas gali sukonstruoti bombą arba savo žinias panaudoti vaistų kūrimui. Tiesa? Todėl mokyklų vertybinė orientacija žmogui turi padėti atsakyti į klausimą, kur pritaikyti savo žinias ir save. Tai labai svarbus, deja, dabar kiek pamirštas klausimas.

Ar tėvai suvokia Jūsų mokyklos modelį, gal tenka išgirsti skeptiškų minčių, kad esate atitrūkę nuo praktinio šiandieninio gyvenimo?

Bet mes neapleidžiame bendrojo lavinimo, tiesiog ieškome protingos proporcijos, kaip ugdyti kultūringą žmogų. Nepamirškite, kad meno dalykuose įgytos savybės (sugebėjimo kūrybiškai mąstyti, lanksčiai spręsti problemas, bendradarbiauti) vaikams praverčia ir kituose dalykuose. Mūsų auklėtiniai sėkmingai baigia mokyklą, sėkmingai įstoja į aukštąsias mokyklas, netgi į technologijų specialybes. Nesame tiktai šokantys ir dainuojantys.

Buvote ir esate daugybės chorų vadovas, skynęs pergales vieną po kitos, taip metai po metų ir gimė mintis apie netradicinį mokymą?

Tai ilgametės patirties vaisius. Esu užaugęs „Ąžuoliuko” chore, o mūsų vadovas nuolat kartodavo, kad mes nesuprantame, ką ir kiek čia gauname, kaip praturtėjame. Ir man tas klausimas tapo labai svarbus. Savo tolesne veikla vis mėginau rasti į jį atsakymą, ką meninė veikla duoda žmogui.

Nemažai laiko atidaviau Lietuvos radijo ir televizijos vaikų chorui, tačiau metai po metų ir man šios veiklos nebepakako. Tuomet kilo mintis įsteigti mokyklą, kurioje meninė veikla būtų sujungta su bendruoju  ugdymu, o mokymas būtų kryptingas.

Mėginome ieškoti principų, tyrinėti. Mokykloje apgintos dvi disertacijos, atliekama daug tyrimų. Nesame užmigę ant laurų, kad atradome kažkokią panacėją. Tačiau tikime, kad kokybiškas meninis ugdymas žmogų gali praturtinti ir išplėsti jo galimybes.

Klausydama Jūsų tikiu, kad Vydūno mokykloje mokinių santykiai yra ypač darnūs …

Santykiai mūsų mokykloje iš tiesų skiriasi nuo kitų mokyklų. Bet tai neatsirado savaime, tam skyrėme labai daug dėmesio. Pirmieji mokyklos metai buvo skirti būtent mokytojų bendradarbiavimo įgūdžiams gilinti. Juk ne paslaptis, kad dažnai pasakoma – aš esu fizikas ir man svarbu fizika, su kitais dalykais nekvaršinkite man galvos. Kruopščiai tai išgyvendinome. Dabar tai mokyklose jau jokia naujiena, bet mes vieni pirmųjų pradėjome šioje srityje siekti pažangos. Mokytojų susikalbėjimą nejučia perėmė ir mokiniai.

Vis dėlto meninio profilio švietimas labiau lyderius ar komandinius žmones ugdo?

Suteikia galimybę kiekvienam atrasti save. Mokome dirbti komandoje, o joje juk vietą gali rasti ir lyderis, ir tas, kuris labiau linkęs dirbti dėl bendro rezultato. Viskas priklauso nuo asmenybės.  Negali visi būti lyderiai, tada nebūtų bendradarbiavimo. O jis šiandien taip pat labai svarbus.

Kristina Garalevičiūtė