Nuotrauka: eFoto.lt

Artėja lydekų nerštas, kurio metu didžiosios vandens plėšrūnės praranda budrumą, išplaukia į seklumas ir tampa lengvai sugaunamu grobiu brakonieriams. Biržiečiams suįžūlėję barbarai nėra jokia naujiena. Kiekvieną pavasarį, vandens telkiniais turtingame mieste, stebimi net ir ne silpnų nervų žmonėms šiurpą keliantys vaizdai, kuomet apdujusios Širvėnos ežero gelmių valdovės tiesiog su kabliais traukiamos į krantą ir čia pat pagaliais yra pribaigiamos.

Gamtosaugininkai bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Biržų skyriaus (LMŽD) nariai lydekų neršto periodo laukia su nerimu. Kaip ir kiekvieną pavasarį planuojama suaktyvinti vandens telkinių pakrančių kontrolę, su pagalbos prašymais kreipiamasi ir į žvejus bei ir į visus sąmoningus mūsų krašto gyventojus.

LMŽD Biržų skyriaus pirmininkas Kostas Galvelis sakė, kad šįmet gamtinės sąlygos yra gana sudėtingos ir mažesnės lydekaitės, matyt, bus priverstos neršti po vis dar pakrantes kaustančiu ledu, o stambesnės šios giminės atstovės, greičiausiai, neršti pradės tik balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje, kuomet ežeras visiškai išsivaduos iš ledinių gniaužtų.

„Džiaugiuosi, kad neršto metu lydekos nekimba - tai galimybė leidžianti natūraliai augti lydekaičių skaičiui mūsų ežere, - sakė K. Galvelis. - Spėju, kad po poros savaičių ežero pakrantės bus visiškai atviros, todėl ir gamtosaugininkai, ir MŽD nariai yra pasirengę darbui, bus organizuojami reidai, tačiau tai tik epizodiniai momentai, nes mūsų nėra tiek, kad visur spėtume. Todėl, kreipiuosi į visus geros valios biržiečius su dideliu prašymu: išvydus, kad lydekos brutaliai badomos, gaudomos ar mušamos, jie neliktų pasyvių stebėtojų vaidmenyse, bet prisiimtų dalelę atsakomybės ir brakonierius sudraustų, blogiausiu atveju - iškviestų pareigūnus. Tiesa, kol pareigūnas atvyks, niekadėjo ir pėdos gali būti ataušusios, tačiau esu tikras, kad visuomenės nario sudrausmintas brakonierius išsigąs ir nebedrįs tęsti savo juodo darbo.”

Pasak Panevėžio regiono aplinkos apsaugos agentūros (RAAD) Biržų rajono vedėjo pavaduotojo Artūro Griškos, Lietuvoje gamtos apsaugos reikalavimų pažeidimus kontroliuoti ir imtis sankcijų prieš pažeidėjus turi teisę ne viena valstybinė institucija: tai, visuose šalies rajonuose įsteigti Lietuvos Aplinkos apsaugos ministerijos RAAD struktūriniai padaliniai ir kiekviename regione esančiuose LR Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos departamentuose įkurtos Gyvosios gamtos inspekcijos. Kaip tik Gyvosios gamtos inspekcijos pagrindinė funkcija ir yra gyvūnijos išteklių apsauga nuo brakonieriavimo ir neteisėto jų naudojimo.

Paskambinus į Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (PRAAD) Gyvosios gamtos inspekciją ir pasiteiravus, kiek lydekų brakonieriavimo atvejų buvo nustatytą pernai lydekų neršto metu, vyresnysis inspektorius Dalius Drevinskas sakė, kad pernai patruliuojant Biržų vandens telkinių pakrantėse, Gyvosios gamtos inspekcija nustatė ir nubaudė 4 brakonierius. Dar 15 pažeidimų mūsų rajone, pasak RAAD pareigūno A.Griškos, nustatė Biržuose įsikūrusios agentūros gamtosaugininkai.

A. Griška paaiškino, kad RAAD agentūros pareigūnai tiesiogiai gyvosios gamtos apsaugos funkcijos nevykdo ir neplanuoja šių darbų. ,,Tačiau gavę pranešimą apie vykdomą pažeidimą nenusišaliname - važiuojame ir tiriame įvykį. Pavyzdžiui, per praeitų metų lydekų neršto sezoną pagal LR Administracinės teisės pažeidimo kodekso 87 str. 1 dalį agentūros pareigūnai nustatė 15 pažeidimų. Nors už šiurkščius pažeidimus nebuvo nubaustas nei vienas biržietis, tačiau tokių pažeidimų faktų buvo nustatyta t. y. lydekų neršto metu buvo rasti tinkliniai įrankiai, kurie buvo paimti kaip bešeimininkiai, nes šių radinių priklausomybės konkrečiam asmeniui nustatyti taip ir nepavyko,” - pasakojo A. Griška. Pareigūnas pastebėjo, kad brakonieriai yra atsargūs: kaip taisyklė, užmetus tinklus jie 1-2 dienoms yra paliekami, stebimi ir ištraukiami tik tuomet, kai pažeidėjai jaučiasi saugūs. Tokiu būdu, per praeitus metus, buvo ištraukti 7 tinklai ir keturiasdešimt šakotinių.

A. Griška priminė, kad brakonieriaujant lydekų neršto metu, gamtos apsaugos pažeidėjui gresia administracinė atsakomybė pagal LR Administracinės teisės pažeidimo kodekso 87 str. 3 dalį - bauda nuo 200 iki 700 litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Pasak A. Griškos, brakonieriavimo atvejais netaikomas nuo sausio 1 d. įsigaliojęs viešojo administravimo įstatymas, kuriuo vadovaujantis žaladarys galėtų sumokėti puse minimalios baudos. Valstybė piktavaliams piliečiams tokių nuolaidų nedaro, nes yra padaryta žala aplinkai.

LMŽD Biržų skyriaus nariai kasmet deda pastangas, kad rajono vandens telkiniuose atstatytų sumažėjusį žuvų skaičių. Nepasiteisinus bandymams užauginti žuveles perkant mailių, pastaruosius porą metų į rajono vandenys paleidžiami kur kas brangiau kainuojantys paaugintų žuvų jaunikliai, tarp jų ir lydekaitės. K. Galvelis džiaugėsi, kad toks įžuvinimas pasirodė kur kas efektyvesnis: „didesnės žuvys rečiau tampa aukomis, lengviau prisitaiko. Panašu, kad didžioji atvežtinių lydekaičių dalis puikiausiai išgyveno. Mano paskaičiavimais, po 100 - 200 gramų svėrusios mažosios plėšrūnės, šį pavasarį turėtų sverti apie 500 ar 600 gr..”

Tačiau ypač apmaudu ir pikta, kai vieniems biržiečiams puoselėjant ir branginant gyvuosius mūsų kraštų vandenų lobius, kiti be mažiausių skrupulų šias pastangas padaro niekinėmis.

Na, o nekantraujantiems žvejams, kurie lydekų žvejybos apribojimus jaučia nuo šių metų sausio 1-osios, LMŽD Biržų skyriaus pirmininkas K. Galvelis palinkėjo dar trupučio kantrybės - visi lydekų žvejybą ribojantys terminai baigsis balandžio 20 d. Be to, LMŽD Biržų skyriaus pirmininkas išdavė ir dar vieną džiugią žinią: balandžio 21 į žvejybą bus galima išsirengti plaukiant valtimi, mat, šiemet nebėra ir jokių plaukiojimo valtimi ežere apribojimo terminų. Pasiirstyti valtele po Širvėną bus galima, vos tik ežere ištirps paskutinieji ledai.

Audronė Dambrauskienė