Kauno marių regioninio parko direkcija skelbia konkursą Arlaviškių ornitologiniam draustiniui (Paukščių salos Kauno mariose) tvarkyti. Ganyti siūloma Kauno raj. savivaldybės teritorijoje, Taurakiemio seniūnijoje, Kauno marių regioninio parko Arlaviškių ornitologiniame draustinyje (žiūrėti nuorodą).
Ganymo pradžia 2011 m. birželio 1 d., pabaiga - 2011 m. spalio 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1083 patvirtintu Kauno marių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planu, numatoma tvarkyti teritorija - Paukščių sala yra Kauno marių regioninio parko Arlaviškių ornitologiniame draustinyje, kurio paskirtis išsaugoti Lietuvos raudonojoje knygoje įrašytų rūšių paukščius: didžiuosius baublius, plovines ir ilgasnapes višteles, švygždas ir kitų saugotinų rūšių paukščius (didžiąsias ir mažąsias krakšles, nendrinukes, laukius, kragus, nendrines linges ir įvairių rūšių antis).

Teritorija yra svarbi vandens paukščiams. Veisimosi metu Kauno mariose ir jų apylinkėse aptiktos ir globaliai nykstančios paukščių rūšys: rudė, jūrinis erelis ir kitos. Iš viso teritorijoje aptiktos 24 paukščių rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Užtvenkus Nemuną, Paukščių sala ilgą laiką buvo apaugusi tik žoline augmenija, todėl čia veisėsi daug įvairių vandens paukščių rūšių, tarp jų ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos paukščių rūšys, tokios kaip mažosiosios žuvėdros, pilkosios ir šaukštasnapės antys, įvairūs tilvikai. Vakarinėje salos dalyje buvo įsikūrusi didžiulė rudagalvių kirų kolonija.

2007 metais iš struktūrinių fondų lėšų Paukščių saloje buvo pašalinta sumedėjusi augalija 6,7 ha plote. Šios lėšos buvo skirtos tik vienkartiniams pagrindiniams darbams. Po šių darbų būtina palaikyti salą tinkamą paukščiams perėti, atliekant tęstinius tvarkymo darbus.

2008 metais Kauno rajono savivaldybės lėšomis, vykdant projektą „Arlaviškių ornitologinio draustinio tvarkymas 2008″, į 3 salas buvo paleistos 45 avys, kurių pagalba teritorija buvo sėkmingai nuganyta. Ganiavos metodas pasiteisino tiek efektyvumu, tiek priemonės taikymo ekonomija.

Kitais metais tikimasi, kad nuganytos teritorijos bus žymiai skurdesnės, dėl to ganymo priemonių apimtis reiktų mažinti. Po pirmų metų ganymo sezono, paaiškėjo, kad 45 avių kiekis kitais metais būtų per didelis sąlyginiam galvijui į ploto vienetą ir dėl šios priežasties gyvuliams gali trūkti maisto. Preliminariais skaičiavimais optimalus kiekis galvijų saloje turėtų siekti apie 20 vnt. avių arba ožkų. Kaip parodė 2008 metų rezultatai, tokių buveinių suformavimas įmanomas tik ganant galvijus (avis, ožkas, mėsinius galvijus).

2010 metais teritorija buvo sutvarkyta už Aplinkos rėmimo fondo lėšas, tačiau tai tik pristabdė teritorijos krūmijimą. Norint pasiekti teigiamų rezultatų būtina ganyti gyvulius.

Reikalavimai ir sąlygos pareiškėjams

Vykdytojas (pareiškėjas) vasarą (birželio mėn.) į salas turi paleisti 20 vienetų ožkų, avių ar karvių (gali būti mišrios bandos), kurios nuėstų sumedėjusius ūglius ir žolinę augaliją. Gyvulius planuojama palikti ganytis iki spalio mėnesio. Plačiau apie ganymą žiūrėkite leidinyje „Agrarinė aplinkosauga”, 112 psl. Jį galite parsisiųsti čia.

Už gyvulių priežiūrą ganymo laikotarpiu atsako vykdytojas. Įvykus gyvulių vagystei ar kritus gyvuliui, vykdytojas turi papildyti bandą iki reikiamo kiekio.

Gyvulių nugabenimu į salą ir išgabenimu iš jos rūpinasi vykdytojas.

Ganiava yra efektyvi ir natūrali gamtotvarkos priemonė ir reikalauja mažiau lėšų. Ypatingai patogu ganyti salose, tam beveik nereikalinga priežiūra ir nereikia rūpintis aptvarais. 2008 metų ganiavos projektas davė gerų rezultatų, dėl to kitiems metams resursų reikia mažiau. Tokiu atveju projekto nauda būna dviguba: sutvarkoma sala, o ūkininkai gauna naudos augindami gyvulius.

Kauno marių regioninio parko direkcijos informacija