Kaimo gatvė šventės dieną. Dražno, Starodorogos raj., Minsko apskr., 1911 m.

Vienas iš įtaigiausių, paveikiausių praeities liudytojų, be abejonės, yra senoji fotografija.

Etnografiniams lauko tyrimams fotofiksacija buvo pasitelkta dar XIX a. pab., siekiant dokumentuoti antropologinius gyventojų tipus, įamžinti tautinius kostiumus, valstietiškos buities detales, darbus ir šventes, kaimo architektūrą ir pan. Lietuvių vizualinės antropologijos pradininku laikomas Povilas Višinskis, dar 1886 metais rengiamai etnografinei studijai „Antropologinė žemaičių charakteristika“ padaręs 170 fotografijų – jis fotografavo žemaičių tipus, valstiečius, kaimo muzikantus, dvarus ir kt. (1) XX a. pr. fotografų vardų gausėjo, o 1913 m. pradėjo darbuotis iki šiol nepralenktas senojo lietuvių kaimo ir tradicinės gyvensenos fotometraštininkas Balys Buračas.

Germančukių šeimos moterys su vaikais. Dražno, Starodorogos r., Minsko apskr., 1911 m.

Įdomu, kad vos keletu metų anksčiau į fotografines ekspedicijas po Baltarusijos kaimus išsiruošia fotografas, etnografas, archeologas Isaakas Abramovičius Serbovas (1871–1943), šiandien vadinamas baltarusių vizualinės antropologijos pradininku.

Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje iki šiol saugomos 435 unikalios jo fotografijos, sukurtos 1911–1912 metais Baltarusijoje, Polesės krašte. Tad šiemet minime I. Serbovo ekspedicijų ir fotografijų šimtmetį...

Aklas Steponas Galec, apsuptas žmonių, prie cerkvės. Petrikovas, Gomelio apskritis, 1912 m.

Ši kolekcija neatsitiktinai liko Lietuvoje – I. Serbovo keliones finansavo 1910 metais Vilniuje savo veiklą atnaujinęs Rusijos imperatoriškosios geografijos draugijos Šiaurės Vakarų skyrius, (2) domėjęsis šio imperijos pakraščio, aprėpusio dalį Lietuvos ir Baltarusijos, istorija, archeologija, etnografija. 1911 metų kovą minėtasis skyrius išleido ir specialų vadovą asmenims, norintiems fotografuoti mokslo reikmėms, t.y., etnografijos ir antropologijos tyrimams. Tais pat metais buvo patenkintas tuomet Minske (vėliau, nuo 1913 m. – Vilniuje) mokytojavusio I. Serbovo prašymas finansuoti jo fotografinę ekspediciją po įdomiausias Minsko gubernijos vietoves.

Išsamią publikaciją apie I. Serbovo ekspedicijas ir šią kolekciją paskelbė baltarusių menotyrininkė, etnologė Olga Lobačevskaja, tad toliau remsimės jos surinkta medžiaga. (3).

Valstietės Takliuša Parachvalka (60 m., 1,55 m) ir Parasia Parachvalka (70 m., 1,59 m) šalia trobos. Vygonoščiai, Ivacevičiaus r. Bresto apskr., 1912 m.

Pirmajai žvalgomajai kelionei I. Serbovui buvo paskirta 60 rublių, jos metu pagal draugijos etnografinės programos klausimyną sukaupta medžiaga apie šio regiono gyventojus, jų antropologinius tipus, kostiumus, gyvenvietes, sodybas, buitį, transportą, amatus ir kai kuriuos papročius. Paramą fotografas gavo ir 1912–1913 m. vasaros ekspedicijoms (atitinkamai 100 ir 225 rublius).

Daugiausiai I. Serbovas fotografavo Baltarusijos Polesėje, kuri nuo XIX amžiaus buvo vertinama kaip itin daug archajiškų bruožų išsaugojęs kraštas. Vis dėlto fotogafo ekspedicijų ataskaitose rašoma, jog lankytose vietovėse tradicinė kultūra jau praranda savitumą – modernėja tradicinis kostiumas, atsiranda naujų ūkio padargų, keičiasi kaimo architektūra, ypač didesnių kultūrinių centrų ir geležinkelio kaimynystėje. Iš ataskaitų sužinome ir apie fotografo patirtus nuotykius: fotoaparatas šiame krašte buvo nematytas daiktas, tad fotografijų personažus tekdavo įkalbinėti pozuoti, o fotosesijas ne kartą nutraukdavo nepatiklūs vietos valdžios atstovai…

Didžiausia nelaimė nutiko 1911 m., kai Smolensko geležinkelio stotyje I. Serbovas prarado visos vasaros medžiagą – dėžių su stikliniais negatyvais ir fotoaparato nebuvo leista vežti traukiniu, o tokį leidimą gavus, paaiškėjo, kad visi negatyvai virto stiklo krūva… Šie ir kiti fotografinių ekspedicijų nuotykiai paskelbti „PGD Šiaurės vakarų skyriaus užrašuose“, ataskaitos apie keliones Vilniuje buvo išleistos ir atskira brošiūra („1911–1912 m. kelionės po Polesę“. Vilnius, 1914, 51 p. (rusų kalba)).

Palažka Jarošič (30 m., 1,55 m) ir Jarina Jarošič (67 m., 1,55 m) grūda miežius. Gordnaja, Stolinsko r., Bresto apskr. 1912 m.

VU Rankraščių skyriuje saugomose fotografijose užfiksuota Polesės gatviniai kaimai ir jų gyventojai, fotosesijoms pasipuošę išeiginiais kostiumais, kaimiečiai su darbo įrankiais ar tiesiog dirbantys kasdienius darbus – rugius kertančios, kanapes, linus raunančios, verpiančios, grybaujančios, bulves skutančios moterys, ariantys, šienaujantys vyrai, piemenukai, taip pat fotografuoti valstiečių amatai. I. Serbovas įamžino ir muges ir jų margą publiką – Polesės valstiečiius, žydus, čigonus, muzikantus etc. Ypač gausūs ir informatyvūs valstiečių, miestiečių, vietos diduomenės fotoportretai – žmonės fotografuoti visu ūgiu, iš priekio, nugaros ir profiliu, siekiant įamžinti užfiksuoti ir jų antropologinius tipus, ir įspūdingus kostiumus, puošnią moterų galvos dangą. Ant kiekvienos nuotraukos nurodoma, kur fotografuota, užrašyti žmonių vardai ir pavardės, kartais ir amžius bei ūgis.

Iš I. Serbovo ataskaitų žinoma, kad per trejetą metų iš viso buvo padaryta apie 2100 Polesės krašto (dabartinių Minsko, Bresto, Gomelio, Mogiliovo sričių) fotografijų. Išliko ketvirtis šios šimtametės kolekcijos, kaip minėta – 435 nedidelio formato (apie 9 x 13 cm), bet puikios kokybės nuotraukos, darytos firmos „Kodak“ fotoaparatu. Pasak O. Lobačevskajos, iki šiol neatrasta 1913 metų ekspedicijos medžiaga.

Nemaža dalis panašiu laiku pradėto kaupti Balio Buračo palikimo jau publikuota. Tad net ir nedidelė pažintis su Isaako Serbovo kolekcija, tikimės, leis palyginti mūsų ir rytinių kaimynų to meto gyvenimo ir buities vaizdus, kita vertus, ne viena aptariamojo krašto etnografinė detalė ne tik kad mums puikiai atpažįstama, bet padeda geriau įsivaizduoti ar net suprasti savąją praeitį. Fotografijos saugomos Vilniaus universiteto Rankraščių skyriuje, Vilniaus viešosios bibliotekos ir senienų muziejaus fonde (toliau - VURS F46).

Gatvė šventės dieną, Dražno, Starodorogos r., Minsko apskr. , 1911 m.

Dėkojame Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotojoms už suteiktą galimybę šias unikalias fotografijas publikuoti žurnale „Liaudies kultūra“.

Parengė Saulė Matulevičienė

1. VALIULIS, Skirmantas, ŽVIRGŽDAS, Stanislovas. Fotografija Žemaitijos miestuose ir miesteliuose. Iš: VALIULIS, Skirmantas, ŽVIRGŽDAS, Stanislovas. Fotografijos slėpiniai II. Vilnius: Lietuvos fotomenininkų sąjunga, 2006, p. 20.

2. Rusijos imperatoriškosios geografijos draugijos Šiaurės Vakarų skyrius Vilniuje buvo įsteigtas 1867 m., po keletos metų jis nutraukė veiklą, kuri vėl buvo atnaujinta tik 1910 m.

3. I. Serbovo fotografijų kolekciją tyrinėjo Baltarusijos valstybinio kultūros ir meno universiteto Etnologijos ir folkloro katedros docentė Olga Lobačevskaja: LOBAČEVSKAJA, Olga Aleksandrovna. Kolekcija fotografij beloruskogo etnografa Isaaka Serbova v sobranii otdiela rukopisei bibliotieki Vilniuskogo universiteta: k voprosu ob istorini sozdanija, atribucii i datirovke (rusų k.). Iš: Vilniaus universiteto bibliotekos metraštis. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2010, P. 90–122.

Taip pat remtasi Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomais Rusijos geografijos draugijos Šiaurės Vakarų skyriaus dokumentai (Fondas F34).

Marja Krot verpia. Lučnikai, Slucko r., Minsko apskr., 1912 m.
Moterys renka grybus. Ščitkovičiai, Starodorogos r. Minsko apskr., 1911 m.
Sauka Muzyčik aria jaučiais. Jūrovičiai, Kalinkovičių r., Gomelio apkr., 1912 m.
Senolės Gana Vabyševič ir Paraška Bogatko eina lankynų. Plonico bajorkaimis, Pinskas, 1912 m.
Žmonės mugėje. Dražno, Starodorogos r., Minsko apskr., 1911 m.

Žurnalas „Liaudies kultūra“