2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Už pataisų rovimą – administracinė atsakomybė

2011-04-20
Rubrikose: Gamta ir mokslas » Gamta 
pataisas

Šiomis dienomis, kaip, deja, kasmet prieš Velykas, miestų turguose galima pamatyti prekeivių, siūlančių pataisų šventiniam stalui papuošti. Šie labai jautrūs, nykstantys augalai nuolat nukenčia nuo piktadarių rankos. Pataisui išrauti pakanka akimirkos, o kad naujas išaugtų iš sporos prireikia net 20–30 metų. Aplinkosaugininkai primena, kad šiuos augalus draudžiama rauti, skinti ar kitaip naikinti ir prekiauti jais, išskyrus jų sporines varputes, naudojamas vaistinei žaliavai. Pažeidusiems šį draudimą numatyta administracinė atsakomybė. 

Mūsų šalyje auga šešių rūšių pataisai. Dvi iš šių rūšių – patvankinis pataisiukas ir statusis atgiris – įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Dauguma žmonių, kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius, šių visžalių augalų nepažįsta, todėl juos raunant gali nukentėti patys rečiausieji. Jeigu žali kerai išraunami, toje vietoje kiti pataisai išaugs tik po daugelio metų.

Pataisai įrašyti į aplinkos ministro patvirtintą Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą bei Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, sąrašą.

Po švenčių šiukšlių dėžėse atsidurs ir krūvelės kadagių, kurių prekeiviams nepavyko parduoti. Kol kas neuždrausta skinti jų šakučių, bet šį Lietuvos kiparisu vadinamą augalą žmonės turėtų labiau branginti. Kadagiai yra naudingi nuo šaknų iki spyglių, jų sąžalynai – tikros gydyklos. Jie nepakantūs užterštai aplinkai ir pirmieji pasitraukia iš ten, kur užterštas oras.

Po kelių savaičių miškuose pražys pakalnutės. Aplinkos ministerija primena, kad draudžiama skinti ir prekiauti paprastosios pakalnutės žiedynais ir lapais, išskyrus jų rinkimą vaistinei žaliavai. Taip pat draudžiama skinti ir prekiauti visų rūšių šilagėlėmis ir vandens lelijomis, rauti, kasti su šaknimis ar kitaip naikinti paprastąjį burbulį, miškinę leliją, lieknąją plukę, pavasarinę raktažolę, didžiažiedę rusmenę.

Aplinkos ministerijos informacija

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (2)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Nemuno kilpos

Šiandien sukanka 20 metų nuo to laiko, kai buvo pradėtos taikyti dvi pagrindinės ES gamtos išsaugojimo ir jos išteklių tvaraus naudojimo priemonės.

jerubė

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato darbuotojų pasakojimas apie gegužės gamtą.

meldinė nendrinukė

Nors vandens lygis viksvinėse pamario pievose ir pelkėse dar gana aukštas, oras permainingas, tad lizdus sukti ankstoka.

BEF ekspertas Kęstutis Navickas

Dažnai planuojame savo keliones bandydami pamaitinti protą: nueiname prie stendų, paskaitome, kokie paukščiai, kirminai ar vabzdžiai gyvena, peržiūrime jų lotyniškus pavadinimus, tačiau ar tai priartina žmogų prie aplinkosaugos, ar paskatina jo norą išsaugoti gyvąją gamtą ir kraštovaizdį?  

kelias

Pamėginkime pamąstyti, kodėl nuomonių, akinančių leisti užsienio pirkėjams ir investuotojams įsigyti žemę Lietuvoje, pagausėjo būtent dabar.