Baigiame publikuoti pernai per Adventą pradėtą pašnekesių ciklą, skirtą Vatikano II Susirinkimo mokymui dabartinio Bažnyčios gyvenimo kontekste, kurį Vatikano radijui parengė Popiežiškojo Grigaliaus universiteto dėstytojas t. Dariusz Kowalczyk SJ.

„Novo millennio ineunte“

Didžiojo Jubiliejaus pabaigoje Jonas Paulius II parašė laišką „Novo millennio ineunte“, kuris yra tarsi jo testamentas, sielovadinė programa XXI amžiui. Laiško pabaigoje jis rašo: „Kokie turtai glūdi Vatikano II Susirinkimo pateiktose gairėse! Štai kodėl rengiantis Didžiajam jubiliejui prašiau Bažnyčios pasitikrinti, kaip ji įgyvendino Susirinkimo nutarimus. Ar tai buvo atlikta?“ (n. 57). Šis klausimas lydėjo visas dvidešimt penkias šio mūsų pašnekesio dalis. Atsakydami konstatuojame, kad Vatikano II Susirinkimo mokymo įsisavinimo procesas dar nebaigtas.

Tiesą sako Jonas Paulius II tvirtindamas, kad Susirinkimo tekstai „nepraranda nei vertės, nei spindesio. Jie turi būti tinkamai skaitomi, plačiai žinomi ir įsidėmimi“ (n. 57). Mes vis dar labai paviršutiniškai su jais susipažinę. Benediktas XVI savo knygoje „Pasaulio šviesa“ pastebi, kad „Susirinkimo mokymą pasaulis pažįsta iš žiniasklaidos interpretacijų, o ne iš pačių dokumentų“.

Tad Jono Pauliaus II žodžius, kad Susirinkimas yra „patikimas kompasas prasidedančio naujo amžiaus kelyje“ (n. 57) turime taikyti patiems dokumentams, o ne paviršutiniškai suprantamai vadinamajai „Susirinkimo dvasiai“, kuri, iš tiesų yra „anti-dvasia“.

Ne visada suvokiame, kad vienas didžiųjų Susirinkimo vaisių yra Katalikų Bažnyčios Katekizmas. Jonas Paulius II norėjo, kad po liturgijos atnaujinimo ir naujo kanonų teisės kodifikavimo, Katekizmas įneštų lemtingą indėlį į Susirinkimo sumanytą ir pradėtą atsinaujinimo darbą. Tad skaitykime Susirinkimo dokumentus ir skaitykime Katekizmą, kad galėtume „įtikinamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie mumyse gyvenančią viltį“ (plg. 1 Pt 3,15).