Jau šį sekmadienį prasidės akcija „Vilties bėgimas – 2011“. Vienas svarbiausių šios akcijos tikslų – paremti Šv. Pranciškaus onkologijos centro statybas. Tai pirmasis toks dvasinės, psichologinės ir socialinės pagalbos centras Lietuvoje. Akcija vykdoma jau ketvirtus metus, todėl įdomu, kas pasiekta per tuos metus, kuo galima pasidžiaugti. Kalbiname Centro vadovę Aldoną Kerpytę, kuri pasakoja apie nuveiktus darbus ir džiaugiasi kurstoma viltimi žmonėms, keliaujantiems meilės ir supratimo kenčiantiems nuo vėžio keliu.

Kaip šiuo metu sekasi Šv. Pranciškaus onkolgijos centro projekto įgyvendinimas? Ko pavyko pasiekti ir kuo galima pasidžiaugti?

Pasidžiaugti galime jau daug kuo. Jau esame „priskirti“, t.y. savo vietą atradome Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM). Mūsų paslaugos įtrauktos į socialinių paslaugų katalogą, įvardintos kaip labai novatoriškos. Parengėme projektą Europos struktūriniams fondams, šiemet pasirašyta sutartis su SADM, gauta 1,2 milijono lėšų pirmajam projekto etapui – Informacijos ir meno terapijos centro statybai.

Statybos darbai prasidės šią vasarą, o centras duris atvers jau kitų metų rudenį. Antrąjį projekto etapą – kitą Šv. Pranciškaus onkologijos centro dalį, kuriame bus galima ligoniams ir jų artimiesiems laikinai apsigyventi kol bus teikiamos paslaugos, pradėsime statyti taip pat 2012 m. pradžioje, o duris atversime po dvejų metų. Kol įeisime į naujus pastatus, mokomės ir mokome savo savanorius ir būsimus darbuotojus darbo su onkologiniais ligoniais, net 13 savanorių grupė praėjusių metų pabaigoje dar kartą mokėsi Anglijos Macmillan Cancer Support centro surengtuose kursuose Plymute. Šių metų liepos 24 d. bus baigta ir pašventinta Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčia,  kurią broliams pranciškonams padėjo statyti privatūs aukotojai. Kyla ir vienuolyno sienos.

„Vilties bėgimo“ akcija vyksta jau nuo 2008 metų – kaip ji atrodo šiais metais?

Ši akcija – žmonių vienybės akcija, palaikymo ir noro padėti kitam akcija. Žmonės jos laukia kaip šventės. Vilties bėgimui organizuoti susiburia daugybė savanorių, kurie labai atsakingai atlieka sunkų darbą. Tačiau ir kiekvieną akcijos dalyvį galime pavadinti savanoriu, nes jis ateina savanoriškai nusiteikęs padėti savo artimam. Man savanorystė – kaip naujasis Sąjūdis Lietuvoje. Ji skatina žmones nesavanaudiškai naudai, o tikriems santykiams, tikram žmogiškumui, pagalbai, atsakomybei už bendrą gyvenimą ir tikslą šioje žemėje, šioje Tėvynėje, šioje akcijoje. Nebeturime laiko piktintis ir bartis, laikas daryti gerus darbus. Šiais metais Vilties bėgime vyks ir prestižinis sporto renginys – atviras Lietuvos 10 km bėgimo plentu čempionatas, taip pat iš Palangos atvyks ir dviratininkai. Šių metų Vilties bėgime dalyvaus ir policininkai, jaunieji kursantai, ypač daug moksleivių, atvyks kaimynai latviai – onkologinių ligonių organizacija, vyks kraujo donorystės akcija. Šių metų akcijos šūkis „Būkime Vilties ir Meilės donorais“.

Man labai patinka brolio Benedikto OFM, Vilties bėgimo iniciatoriaus ir dvasinio vadovo mintys: „Aš taip suprantu savo misiją: įkvėpti žmones Vilties bėgimui – vadinasi, parodyti jiems prakilnesnį kelią, juos keisti. Vilties bėgimas tapo gyvenimo būdu; jis man suteikia naują gyvybę. Prieš ketverius metus užtekėjusio naujojo dvasingumo prošvaistės virto gražiu vienybės ir solidarumo su onkologiniais ligoniais ir jų artimaisiais saulėtekiu. Vilties bėgimo dieną Klaipėdos gatvės tampa Vilties alėjomis, kokių nerasi visame pasaulyje. Vilties bėgimas nėra viešoji įstaiga; čia nėra jokios politinės institucijos. Įtaigųjį Vilties bėgimą neįmanoma sumaišyti su jokiu kitu bėgimu. Čia visi
esame savanoriai: kiemo draugai bėga už sergantį kaimyną, vaikai – už sergančius tėvelius, moksleiviai – už sergantį bendraklasį. Čia slypi mūsų nenugalimumas; esame gydomi erdvesne viltimi.“

2010 m. vykęs „Vilties bėgimas“. Nuotr. aut. Algirdas Darongauskas

Vienas iš „Vilties bėgimo“ tikslų – kitaip prabilti apie onkologinę ligą ir jos įveiką. Kaip iki šiol pavyko įgyvendinti šį tikslą?

Mūsų tikslas – suteikti Vilties sergantiems ir jų artimiesiems. Mūsų noras pasakyti, kad ne kiekvienas žmogus miršta nuo šios ligos, kad galima gyventi, džiaugtis, keistis ir keisti savo gyvenimo prasmę, tikslus, kad gyvenimas yra Dievo dovana, kurią turime branginti ir dėkoti už ją.

Mūsų tikslas – priminti sveikiesiems, kad esame mirtingi, kad ne mes esame savo gyvenimo valdovai, kad turime rūpintis vieni kitais. Kad ištverti gyvenimo sunkumus galime tik būdami kartu, rūpėdami vieni kitiems.

Kaip pavyko įgyvendinti šį tikslą? Manau, kad visuomenė ir patys ligoniai žymiai atviriau kalba apie tai, vis mažiau susirgusių bijo pasisakyti artimiesiems, ieškoma vis daugiau įvairios  pagalbos galimybių Lietuvoje. Sergamumas onkologinėmis ligomis auga, todėl
privalome visapusiškai rūpintis savo pačių sveikata, juk nei vienam žmogui nėra duota garantija nesusirgti šia liga.

Kokias viltis puoselėjate ateityje?

Svarbiausios viltys – sukurti tokį Šv. Pranciškaus onkologijos centrą, kuriame žmonės rastų tikrąją ramybę ir viltį, pagalbą ir paguodą, kad ateityje ir sirgusieji  ateitų padėti kitiems įveikti vėžį.

Apaštalinio nuncijaus Luigi Bonazzi laiške broliui Benediktui OFM sakoma, jog jo Šventenybė popiežius Benediktas XVI kviečia visus, dalyvaujančius ketvirtajame labdaros renginyje „Vilties bėgimas – 2011“, statyti meilės ir solidarumo tiltus, idant nei vienas iš mūsų nesijaustų vienišas, bet esantis šalia Kūrėjo ir esantis didžiulės Dievo vaikų šeimos narys. Šventasis Tėvas padrąsina mūsų apsisprendimą: „Jeigu kiekvienas žmogus yra mūsų brolis, juolab silpni, kenčiantys ir reikalingi priežiūros tebūnie mūsų dėmesio centre.“ Melsdamas Dievo Motinos Mergelės Marijos užtarimo sergantiems vėžio liga, Jo Šventenybė iš širdies, kiekvienam asmeniškai, siunčia savo Apaštalinį palaiminimą.

Šv. Pranciškaus onkologijos centrui galima aukoti:

VšĮ Šv. Pranciškaus onkologijos centras
Vilniaus g. 2A
LT-97129, Kretinga

Įm. k. 300502187,
AB DnB NORD bankas, Kretingos sk.
Sąskaitos Nr. LT68 4010 0418 0033 2253 ir www.aukok.lt