Vargu, ar yra kitas toks metų laikas, ryškesnis spalvomis, melodingesnis gamtos garsais ir jaudinantis naujais kvapais, nei šios įpusėjusios gegužės dienos. Jau priprantame prie vis sodrėjančios žalumos, o joje vis kitos skubančių žydėti augalų spalvos ir gaivus aromato. Šlapiose Žuvinto pakrančių pievose kartais net sunku išskirti, kurių tai žiedų kvapas - prasiskleidė puplaiškiai, vėdrynai, pievos šviečia rausvais kartenių žiedynais, vėjas atgena kriaušių ir ievų žiedų aromatą.

Pagaliau įsičiulbėjo paukščiai. Ilgokai laukėme giesmininkų balsų, nes didelė jų dalis gerokai vėlavo. Ankstesnės gegužės dienos buvo kontrastingos, vasariškos šilumos gūsiai kaitaliojosi su vėsiais balandį primenančiais orais, žnaibėsi rytinėmis šalnomis. Gal būt todėl ilgą laiką išgirsti lakštingalą, ežerinę nendrinukę, devynbalses, net pamatyti parskridusias kregždes buvo ne taip paprasta. Dabar viskas stojo į savo vietą: lakštingalų trelės nesiliauja net dieną, suskridę šelmeninės kregždės siuva danguje prie sodybų ieškodamos vietų lizdams lipinti, parskrido net tie vėlyvieji sparnuočiai - čiurliai, volungės, raudongalvės sniegenos, pievose nepaliaujamai garsinasi griežlės.

Vieniems parskrendant, kiti paukščiai išskrenda. Savaitės pradžioje iš Žuvinto pasitraukė paskutinės migruojančios baltakaktės ir želmeninės žąsys, nuo balandžio vidurio Amalvo ir Žuvinto pelkes užplūdę gaidukų, tamsiųjų ir žaliakojų tulikų būriai. Tilvikai pasitraukia kartu su atslūgstančiu pavasarinio potvynio vandeniu. Žąsys gal užsibūtų ir ilgėliau, bet pievose suvešėjus žolei, sukilus laukuose javams, tiems paukščiams tiesiog nebėra kur ganytis.

Bene daugiausia permainų yra paukščių lizduose. Beje, ankstyviausieji smilginiai strazdai jau išvedė į pasaulį pirmąją jauniklių vadą. Savaitės pradžioje lizdus palikusius strazdžiukus tėvai dar intensyviai maitino, rūpinosi jais ir gynė, dabar jiems jau rūpi antroji dėtis, nes jaunikliai tapo savarankiški.

Žuvinto pakrantėse, kur bepažiūrėsi - irgi jauniklių vados. Žąsų šeimynos šįmet didelės, po penkis šešis žąsiukus, paežerėje nuolat stebime net vienuolika jauniklių auginančias žąsų porą bet tai greičiausiai jungtinė vada. Dienomis žąsys ganosi paežerės pievose, o tik pritemus plaukia per ežerą į nuo ankstyvo pavasario užimtas lizdų teritorijas. Neretai visa šeimyna iš ganyklų iki lizdaviečių sukaria gerokai virš kilometro. Pievoje šalia žąsų ištempę kaklus budi griciukų pora. Ilgasnapiai paukščiai irgi jau išperėję jauniklius, tik skirtingai nei žąsų, jų jaunikliai savarankiški nuo pirmų dienų, tėvų rūpestis yra tik vienas - ginti mažuosius griciukus nuo pavojų. Tokie pat rūpesčiais jaudina ir ankstyvąsias pempių poras, ypač Žuvinto pakrantėse, nes negali akių nuleisti nuo medžiojančių lingių, ar žąsiukų tykančių jūrinių erelių.

Gamtininkams rezervate dabar karštos dienos: tenka suskubti suskaičiuoti visas registruojamas rūšis, o kiekviena jų vis su savo įpročiais. Naktimis skaičiuojamos skardžiabalsės švygždos gegužės viduryje jau baigia švilpauti. Jų trumpas melodingas švilpavimas girdisi iš labai toli, bet vos sudariusios poras, švygždos nebesigarsina. Kol nesuvešėjo Žuvinto ežero augalija, registruojami vandens paukščių lizdai. Kirų kolonijose, kur lizduose irgi jau skyla pirmi jaunikliai, įsikūrė virš trijų tūkstančių porų. Šįmet Žuvinte pagausėjo ausuotųjų kragų, daugiau didžiųjų ir rudagalvių ančių. Pirmąkart šiame ežere apsigyveno gulbės giesmininkės ir atrodo, krauna lizdą, Tai ne tos mums įprastos gulbės nebylės, o kiek mažesnės, geltonai juodais snapais ir labai balsingos. Vėlyvesnių vandens sparnuočių - juodųjų ir baltasparnių žuvėdrų lizdų dar teks palaukti - jos jau susispietė pasirinktose kolonijose, bet pakol kas tik medžioja skaridančias skėtes ir triukšmingai sutinka kiekvieną įsibrovėlį. Jų perėjimo laikas dar neatėjo. Bet pavasario dienos lekia taip greit, kad nepajusime, kaip ir jų lizduose kalsis nauja gyvybė.