Gegužės 24 d. minimos šv. Kirilo ir Metodijaus šventės proga į Romą atvyko oficialios Makedonijos ir Bulgarijos delegacijos, vadovaujamos Makedonijos prezidento Gjorge Ivanovo ir Bulgarijos parlamento pirmininkės Tsetskos Tsachevos.

Šventieji Kirilas ir Metodijus yra tituluojami slavų apaštalais ir gerbiami tiek ortodoksų, tiek katalikų. Broliai gimė IX a. pradžioje Tesalonikuose, Graikijoje, aristokratiškoje šeimoje. Jie įgijo išsimokslinimą, o taip pat dalyvavo misijose arabų kraštuose bei Kryme. Kryme jie surado į tą kraštą ištremto ir ten palaidoto pirmojo amžiaus popiežiaus šv. Klemenso relikvijas.

Grįžę, Kirilas mokė filosofijos Konstantinopolyje, o Metodijus buvo vienuolyno abatas ir turėjo didelę įtaką Bizantijos sostinėje. 862 m. jie iškeliavo apaštalauti į Moraviją, kur sukūrė pirmąjį alfabetą slavų kalboms – glagolicą. Šioji tapo pagrindu dabartiniam alfabetui, šv. Kirilo garbei pavadintam kirilica.

Broliai taip pat išvertė Bibliją ir liturgiją į vietinę kalbą. Šis senosios bažnytinės slavų kalbos vertimas iki šiol naudojamas Makedonijos, Bulgarijos, Serbijos bei Rusijos ortodoksų bažnyčiose. Kilus konfliktui su Zalcburgo arkivyskupu dėl bažnytinės jurisdikcijos Moravijoje, broliai Kirilas ir Metodijus nuvyko į Romą, kartu atveždami šv. Klemenso relikvijas.

Slavų apaštalai buvo šiltai priimti tuometinio popiežiaus Adrijono II, kuris patvirtino ir leido naudoti slavišką liturgiją.

Kirilas mirė Romoje 869 m. ir buvo palaidotas šv. Klemenso bažnyčioje. Tuo tarpu Metodijus priėmė vyskupo šventimus ir išvyko toliau darbuotis į slavų žemes. Jis mirė 885 m. ir buvo palaidotas Velehrade, dabartinėje Čekijoje.

Šventieji broliai Kirilas ir Metodijus yra minimi ir šiandien daugelyje slavų kraštų.

Bulgarija ir Makedonija yra paskelbusios gegužės 24 d. nacionaline švente dėl jų indėlio į tautų kultūrą, švietimą bei literatūrą. Jau nusistovėjo tradicija, kad būtent tą dieną šių šalių delegacijos atvyksta piligriminės kelionės į Romą pagerbti ten palaidoto šv. Kirilo.

Piligrimus priėmė ir pasveikino Šventasis Tėvas Benediktas XVI.

Kreipdamasis į Makedonijos delegaciją popiežius teigė, kad šventųjų Kirilo ir Metodijaus liudijimas bei mokymas yra aktualūs ir šiandienos Evangelijos darbininkams bei tautų vadovams. Negali būti tikros vienybės be pagarbos kiekvieno žmogaus orumui ir neatskiriamoms jo teisėms. Kristaus Evangelija, kaip ją suprato šventieji slavų apaštalai, gali apšviesti kiekvieną žmogiškos patirties sritį bei matmenį ir padaryti juos pilnai žmogiškais.

Kalbėdamas Bulgarijos delegacijai, popiežius išreiškė mintį, kad kontinento vienybė, bręstanti žmonių sąžinėse ir politinėje valioje suteikia vilties ateičiai. Šie du šventieji primena Europos tautoms, kad bendromis krikščioniškomis šaknimis paremta vienybė bus daug stipresnė.

Krikščioniškas tikėjimas suformavo senojo kontinento kultūrą nuo jo evangelizacijos laikų ir neatskiriamai susipynė su jo istorija. Europiečiai yra pašaukti darbuotis kuriant gilaus bendrabūvio ir veiksmingo bendradarbiavimo tarp tautų sąlygas.

Šventasis Tėvas priminė, kad statant naują Europą ant tvirtų pamatų neužtenka remtis vien ekonominiais interesais, bet svarbu remtis autentiškomis vertybėmis, kurios pagrįstos visuotiniu moraliniu įstatymu, įrašytu kiekvieno žmogaus širdyje.