Bernardinai.lt nuotrauka

Po dvejus metus trukusio intensyvaus darbo Prano Gudyno restauravimo centro specialistai į Vilniaus Bernardinų bažnyčią grąžino Mergelės Marijos apreiškimo paveikslą, kuris čia kabėjo dar prieš kelis šimtemčius.

Paveikslas, kaip ir visi sakralinės dailės eksponatai, sovietmečiu dūlėjo fonduose. Jį atrado dailės istorikė Rūta Janonienė, rinkusi medžiagą knygai apie Bernardinų bažnyčią, kurioje jis kabėjo XVIII a. Į restauratorių dirbtuves paveikslas pateko 2009 m., o jo būklė buvo kritinė. Restauratoriai net abejojo, ar pavyks jį grąžinti bažnyčiai. Paveikslas nutapytas ant medinių lentų, kurios buvo smarkiai pakenktos medgraužių.

Kaip LTV laidai „Panorama” sakė tapybos restauratorė Žymantė Kasperavičienė, šis paveikslas po savo viršutiniu sluoksniu slepia dar kitą paveikslą, kuris buvo nutapytas anksčiau: „Taigi jo pagrindas, šešios juodalksnio lentos, iš tikrųjų yra senojo paveikslo pagrindas. Net plika akimi matyti po dabartiniu paveikslu esantis auksu dengtas raižytinis fonas”.

Pasak meno istorikės R.Janonienės, šį apreiškimo paveikslą XVIII a. pertapė profesionalus dailininkas Motiejus Sluščianskis. Retas atvejis, kad šis paveikslas apskritai išliko, nes per Maskvos karą daug paveikslų buvo arba išvežti į Maskvą, arba sudeginti.

Su Apreiškimo paveikslu susiję nemažai legendų. Viena jų – apie Adomą Mickevičių, kuris studijuodamas Vilniuje gyveno netoli Bernardinų bažnyčios ir tikrai joje lankėsi, nes ji buvo mėgstama filomatų susibūrimo vieta.

Anot R.Janonienės, šią sąsają yra įžvelgęs XX a. pirmos pusės Lietuvos kultūros veikėjas Mečislovas Limanovskis. Jis buvo įsitikinęs, kad šio paveikslo paveikumas turėjo įtakos A.Mickevičiaus grįžimui prie katalikybės. Taip pat manoma, kad jis įkvėpė A.Mickevičių parašyti eilėraštį, „Himnas apreiškimo švenčiausiąjai Mergelei Marijai dieną.” Kūrinys parašytas 1820 m. ir maždaug nuo to laikotarpio yra pastebimas kūrėjo atsivertimas. Ar tai tikrai tiesa, galima tik spėlioti, tačiau ir paneigti sunku, nes A.Mickevičiaus eilėraštyje yra aliuzijų į paveikslą. Kita vertus, tuo metu kitų Marijos apreiškimo paveikslų Vilniuje nebuvo.

Dar viena istorija, susijusi su mistiku, mesianizmo sąjūdžio atstovu Andriumi Taujanskiu, kuris pats yra užrašęs, kad prie šio paveikslo 1828 m. jam įvyko apreiškimas.

Šiuo metu paveikslas kabo Bernardinų bažnyčios Šv. Mykolo koplyčioje. Po bažnyčios restauracijos jis grįš į ankstesnę vietą – presbiteriją.