2012 m. vasario 23 d., ketvirtadienis

„Tepaliks kiekvienas šlovę po savęs...“ – Sarbievijaus poetikos ir poezijos recepcija

2011-05-31
Rubrikose: Kultūra » Knygų lentyna 

Živilė Nedzinskaitė. Tepaliks kiekvienas šlovę po savęs... Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poetikos ir poezijos recepcija XVII-XVIII amžiaus LDK jėzuitų edukacijos sistemoje. – Vilnius: LLTI, 2011. – 283 p.

Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595-1640) neabejotinai yra viena žymiausių XVII a. Lietuvos kultūrinio ir literatūrinio gyvenimo asmenybių: talentingas lotyniškai kūręs poetas, pelnęs krikščionių Horacijaus vardą, ir mokslininkas, kurio novatoriškos idėjos, nors tuo metu likusios rankraščių puslapiuose, darė įtaką Europos literatūros ir estetikos teorinei minčiai.

Sarbievijaus poezija ir literatūros teorijos veikalai sulaukė daugybės vertimų, tyrimų, analizių ir interpretacijų, o jo kūrybos sklaidos bei imitavimo faktas priimamas kaip aksioma. Tačiau kokiais pavidalais reiškėsi Sarbievijaus kūrybos recepcija? Kas ir kodėl buvo jo poezijos ir teorinių veikalų vertintojai bei tęsėjai? Kaip Sarbievijaus kūryba veikė naujas XVII-XVIII a. literatūrines bei estetines nuostatas ir lotyniškosios literatūros raidą LDK ir su ja susijusiuose regionuose?

Atsakymų į šiuos klausimus ieškoma šioje knygoje, pasitelkiant XVII-XVIII a. rankraštinius LDK jėzuitų kolegijose skaitytų poetikos ir retorikos paskaitų konspektus, studentų užrašus ir pratybų sąsiuvinius, taip pat spausdintus ano meto teorinius veikalus.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

ansamblis Lietuva

„Esu lietuvis, moku pagrindinius sportinių šokių žingsnelius, atpažįstu tango, salsą, sambą ir pasadoblį, bet nežinau, kaip šokama tradicinė lietuviška polka, ar aš galiu vadintis patriotu?“

Langas

Šią savaitę lankė dvi švęstinos dienos – šventojo Valentino ir Lietuvos valstybės atkūrimo. Apie jas sukosi daug politinių ir atminties tekstų. Kiekvienas jas vienaip ar kitaip paminėjome. O kuo turtino „Kultūros“ skilties langas?

Grebenščikovas

O pykti dėl kitų neturiu laiko. Kai pats tapsiu geresnis, galbūt imsiu keikti kitus.

Rūdninkų knygynas

Prieš penkiasdešimt metų, vasario 1-ąją, pasirodė romanas, pavertęs jo autorių literatūrine įžymybe, įkvėpęs „Oskarą“ pelniusį filmą ir pakeitęs pasaulio požiūrį į psichiatrines ligonines.

Nawal

Pati gitarą, lutnią, fleitą ir keletą kitų mažai lietuviams pažįstamų muzikos instrumentų ivaldžiusi mistiškoji Nawal teigia, kad pats pirmasis bei svarbiausias jos instrumentas – balsas.

Jonas Krakaueris. Į laukinį pasaulį

Kas jis, šios knygos herojus? Išminčius, svajotojas ar lengvabūdis nuotykių ieškotojas? Ar šiuolaikiniame pasaulyje įmanoma visiškai išsižadėti žmonių?