Gegužės 31 d. Briuselyje susitiko Europos Sąjungos institucijų ir religinių bendrijų, veikiančių 27 ES valstybėse narėse, atstovai.

Kaip paneša naujienų agentūra „Sir“, kolokviume dalyvavo apie dvidešimt bendruomenių lyderių, atstovaujančių krikščionybei, islamui, judaizmui ir budizmui.

Diskutuota apie taikos įtvirtinimą, demokratiją ir vystymąsi tiek ES narėse, tiek šalyse, besirengiančiose tokiomis tapti.

Kaip sakė kardinolas Reinhardas Marxas, Miuncheno (Vokietija) arkivyskupas ir Europos bendrijos episkopatų komisijos viceprezidentas (Comece), susitikime prisiminta, kad „demokratija yra tikra ir išties veikia tik tada, jei yra pripažįstama bei gerbiama ir religijos laisvė“.

„Mus neramina religinių mažumų situacija arabų kraštuose, – pridūrė kardinolas Marxas, – ypač dabartinių įvykių Šiaurės Afrikoje ir Vidurio Rytuose kontekste. Kyla klausimas, ar šios šalys išties žengia link pilnutinės demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms bei mažumoms“.

Vokiečių kardinolui pritarė José Manuelis Barrosas, Europos Komisijos pirmininkas: „Mūsų uždavinys ir siekis – stengtis plėtoti demokratiją, pliuralizmą, teisinę valstybę, žmogaus teisių ir socialinio teisingumo įtvirtinimą ne vien Europoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Esu tvirtai įsitikinęs, – pabrėžė EK vadovas, – kad šio iššūkio negalėtume pilnai priimti, nepasinaudodami religinių bendruomenių įnašu“.

„Šiandienos diskusija, – pastebėjo Barosso, – patvirtino mūsų bendrą įsipareigojimą stiprinti laisvę ir demokratines teises, taigi, ir religijos laisvę“.

Europarlamento vadovas Jerzy Buzekas patvirtino, kad „religinės bendrijos yra be galo svarbios Europos Sąjungos šalių visuomenės audiniui. Tai galioja, – aiškino jis, – kalbant ir apie dinaminius pokyčius, vykstančius Sąjungos pašonėje“. Politikas priminė, kad „Europos parlamentas visada pabrėžė, kad religijos ar tikėjimo laisvė yra viena iš neliečiamų žmogaus teisių“.

„Norėdama plėtoti veiksmingą kaimyninių šalių politiką, ES – anot Buzeko – privalo bendradarbiauti šioje srityje su religinėmis grupėmis, pradedant tokimis temomis kaip išsilavinimas ar medicininės paslaugos, baigiant socialinio audinio atkūrimu“.

Vienas islamo atstovų – Mustafa Ceric, didysis Bosnijos muftis, – pateikė savo asmeninį liudijimą papasakodamas apie tai, kaip jo tautos žmonės kentėjo karo metais ir kad dabar visi džiaugiasi faktu, kad „Mladič perduotas į teisingumo rankas“. „Mes, Europoje gyvenantys musulmonai, – aiškino jis, – puoselėjame didelius lūkesčius ES atžvilgiu. Dedame viltis, kad bus pasiekta pagarba kiekvienam tikėjimui visame pasaulyje, taigi ir pagarba Egipto koptų mažumai. Beje, – teigė Mustafa Ceric, –  islamas moko gerbti gyvybę, taiką, kulto laisvę, kiekvieno asmens orumą. Ten, kur musulmonai sudaro daugumą, privalo gerbti šiuos principus“.

Susitikime įvairūs religijų atstovai pabrėžė pozityvią abipusės pagarbos ir įsiklausymo atmosferą, užsimezgusią tarp aukščiausio lygio ES institucijų bei tikėjimo atstovų.

Pinchas Goldschmidtas, Europos rabinų konferencijos lyderis, pabrėžė, kad prasidėjęs arabų pavasaris yra „geras ženklas“. „Tikėkimės, – linkėjo jis, – kad sulauksime ir vasaros, tai yra šviesos, laisvės ir teisių laikotarpio. Per daug dažnai mūsų vaikai bijo tradiciniu papročiu apsigobti galvas: taip nebeturi būti jokioje pasaulio vietoje. Siekime religijų santarvės vardan taikos kiekvienam krašte“.

Tuo tarpu Comece prezidentas vyskupas Adrianus van Luyn iš Roterdamo (Olandija) atvirai kalbėjo apie faktą, jog „Vidurio Rytuose bei Šiaurės Afrikoje gyvuojančiomis skirtingomis religinėmis bendruomenėmis neretai manipuliuojama, siekiant jas supriešinti tarpusavyje“.

Vyskupas Van Luyn detaliau pristatė domininkonų ordino projektą įsteigti laisvąjį universitetą Bagdade. Pasak vyskupo, krikščionių bendruomenės Vidurio Rytuose ir Šiaurės Afrikoje inicijuoja „analogiškus projektus edukacijos, tarpkultūrinio dialogo ir pilietiškumo srityse“, kviesdamas Europos komisiją šias iniciatyvas palaikyti.

Spaudos konferencijoje, kurioje buvo pristatyti susitikimo rezultatai, ne kartą buvo prisimintas Jonas Paulius II, „didis Europos reikalo rėmėjas“, „taikos ir dialogo tarp religijų žmogus“.

Pagal Radio vaticana parengė S. Ž.