Slawomir Luczynski karikatūra

Labas, mielas skiautinėjantis skaitytojau,

ilgos vasaros dienos vis dosniau dalina įvairiausius kultūrinius renginius, pluoštai skaitinių užkloja trumpas birželio naktis, norisi tame malūne lankytis saikingai, tačiau dažnusyk tai jau panašu į Scilės ir Charibdės atvejį, o lietuviškai skamba paprasčiau – lyg būtum „papuolęs tarp girnų“. Todėl pasitelkiau bičiuliškai nusiteikusių padėjėjų, kurie sutiko pasidalinti mintimis apie tai, kokios skiautės svarbiausia šią savaitę kultūriniuose Bernardinuose. Pateikiu jų monologų ištraukas.

Apie ketvirtadienį, birželio 2 d. (Alfonsas, darbininkas)

Zenekos nuotrauka

„Nu, žinai, skaitinėjau aš tą jūsų „Kultūrą“. Nelabai mėgstu ilgus straipsnius. Tai man, žinai, patiko tas pokalbis su mėgėjų teatro vadovu... Ne vadovu? A, režisierium. Aha, tuoj, net užsirašiau. Vytautas Kupšys, jo mintys patiko, aha, ypač ta režisieriaus mintis apie planus: „Kokie planai?... Aš to nemoku nei gyvenime, nei kūryboje. Pagaliau planuoti gali tik Dievas...“

O mano žmonai tai patiko, kad prasideda Pažaislio muzikos festivalis, aha. Ji yra tam vienuolyne buvusi su ekskursija. Nu ir aš buvau, bet nepamenu nieko. Seniai buvo...

...Dar mačiau per televiziją šitą dainininką, nu „Laužo šviesa“ kur dainuoja. Taip, Mamontovą Andrių. Apie tuos honorarus ten... Jūs irgi skelbėte. Kad apgaudinėja, pinigų nemoka. Tai į prokuratūrą. Žinai, mus bendrovėje irgi apsukinėja... tai suprantu. Vis galvoju, jei jau Mamontovas į prokuratūrą, tai gal ir man kada išdrįsti... Visa brigada murma jau seniai...

...Dar žiūrėjau į tokią neseniai išėjusią knygą. To judėjimo... Femi... mefi... Ai, žodžiu, moteris moterims apie moteris rašo. Žmona, sakė, nusipirks, kai gausiu atlyginimą... Daugiau tai nelabai ką mačiau, žinai, per dieną pavargstu, norisi ne skaityti, televizorių pažiūrėti, atsipalaiduot, nu...“

Apie penktadienį, birželio 3 d. (Vakarė, studentė)

Zenekos nuotrauka

„Bernardinai.lt“ man seniai imponuoja savo ekskliuzyvinėmis pozicijomis, atskleidžiančiomis  naujas multikultūrines erdves, kuriose įvairiais pavidalais gali atsiskleisti įvairios jaunimo organizacijos. Pavyzdžiui, nors ir stipriai angažuotas, bet gana taikliai provokuojantis yra Moksleivių parlamento inicijuotas tekstas apie lietuvių kalbos vartojimą. Aš pati daug laiko praleidžiu prie kompiuterio, „Facebooke“...

Ką veikiu? Dalinuosi su draugais, daug jų turiu, ir visi – „Facebooke“... Ten ir „Bernardinai.lt“ dažnai sudeda naujus savo straipsnius. Tiesa, ne visus. Va, man draugė iš humanitarinių mokslų fakulteto atsiuntė nuorodą į Juozo Šikšnelio straipsnį apie knygas. Jį „Bernardinai.lt“ persispausdino iš „Šiaurės Atėnų“. Gal ir geras tekstas, bet jau ilgas kaip koks mano kursinis. Nebaigiau... Ten apie bibliotekas – mano kaime jau seniai tokios nėra, tai nelabai ir rūpi. Internetą turiu...

...Vienas iš mano draugų dažnai lankosi spektakliuose. Neseniai pasakojo, kad ruošiasi rašyti pjesę, nusiunčiau jam nuorodą apie radijo pjesių konkursą. Įsižeidė, sakė: „Ko čia mėtaisi pernykščiais lapais?“ Tipo, anksčiau reikėjo jam atsiųsti, kai tik buvo pradžia paskelbta... Pirmą vietą būtų paėmęs, gertų šampaną  dabar. Aš apskritai teatro nemėgstu, jam gero noriu, o jis... Ir dabar dar su ta blondine iš kitos grupės susidėjo... Negrįš turbūt...

...O iš visų kultūros sričių man labiausiai patinka kelionės. Jei turėčiau pinigų, tai elgčiausi kaip tas... mmm.... Robertas Fulleris... Įdomu, ar jis vedęs?..“

Apie šeštadienį, birželio 4 d. (Zenonas, verslininkas)

Zenekos nuotrauka

„Pažiūrėjau, šeštadieniais jūs miegate. Ir jūsų kultūra miega. Ir mūsų visuomenė. Ir gerai – nėra ko prie kompiuterių sėdėti. Reikia atsipalaiduoti, išvažiuoti prie ežero, išsikepti šašlyką – pabūti gamtoje. Poilsis – kultūros dalis. Vakare permečiau akimis jūsų dienraštį. Radau vieną vertą dėmesio publikaciją „Kultūroje“. Tėvo dienai mintys – neblogos. Paklausyk, va ką rašo: „Keista, bet Saliamono patarlėse nerasime minčių apie kvailą tėvą – tik apie kvailus vaikus...“ Auksas – ne mintis. Tik tinkamai investuoti reikia. Pavyzdžiui, mano vaikai to nesupranta. Bet neprarandu vilties...“

Apie sekmadienį, birželio 5 d. (Petras, bedarbis)

Zenekos nuotrauka

„Ryšys trūkinėja, bet nieko. Skaityti mažesnės apkrovos html versijai pakanka. Karšta diena pasitaikė. Nuotaikos – labiau senberniškos nei šventadieniškos. Bet džiaugiuosi, kad Kaune įamžintas Jono Pauliaus II atminimas. Tiesa, įdomu, kodėl lenkų skulptorius? Ar jau visai Tadas Gutauskas mūsų paminklų kūrėjus sukompromitavo? Jeigu kada iš honorarų sukrapštysiu pinigų bilietui, nuvažiuosiu ir aplankysiu. Gal ir zoologijos sodą kartu pavyks...

...Skaičiau ir apie įgarsintus Europos gulago archyvus. Po ilgą laiką Gulago sąvoką „okupavusio“ A. Solženicyno knyginio palikimo atsiranda vis daugiau paveldo šaltinių. Tai gerai. Reikia įvardyti visus stalinizmo ir komunizmo nusikaltimus, kad patys nepamirštume ir niekam Rytų Europoje nekiltų keistų minčių, jog „prie Stalino buvo geriau“...

...kažkaip „užsikabinau“ už archyvinės temos. Va, Janina Survilaitė aprašė porą parodų su šveicarišku prieskoniu. Yra įdomių žinių, pasiekiančių iš XIX a. pabaigos apie lietuvių draugijos Ciuriche ir Pasaulinės parodos Paryžiuje sąsajas. Anksčiau neteko girdėti. Kaip įdomu būtų pasiknisti po archyvus! Jeigu kada sukrapštysiu pinigų bilietui... bent į vieną pusę...“

Apie pirmadienį, birželio 6 d. (Gražina, mokytoja)

„Mokslo metai baigiasi, kiek dar visokių popierių reikia užpildyti, kiek atsiskaitymų, – o vaikai pervargę, išsiblaškę, nei jiems ten rūpi, ką užduodu, o aš ir pati nelabai suprantu. Nelabai yra ir jėgų „Bernardinus“ skaityti.

...Vis dėlto – bent akimis permečiau. Man visada įdomūs Gražinos Sviderskytės samprotavimai. Ne tik dėl to, kad bendravardė. Televizoriaus seniai nežiūriu – nėra į ką žiūrėti, nebent norėtųsi purvo vonios. Dienraščių neskaitau dėl panašios priežasties. Užtat gerbiu etinę rašinio autorės laikyseną – po to, kai išėjo iš vieno komercinio kanalo žinių tarnybos dėl moralinių įsitikinimų. Dabar kiekvienas žodis tapo svaresnis. Nes vertas pasitikėjimo. Juk pasitikėjimas matuojamas gyvenimu. Taip ir savo mokiniams sakau. Nelabai girdi. Vasara jiems...

...skaičiau interviu su Valdu Papieviu. Man gražu, kai žmogus rašo įkvėptas muzikos, klausydamas melodijos, kai viską rašo iš pirmojo sakinio, ir nebijo sakyti: „Rašau, kaip man atrodo. Banalu – nebanalu, bet rašau nuoširdžiai...“ gal apie kitokią muziką kalba Jūratė Visockaitė iš „Šiaurės Atėnų“, bet visada džiaugiuosi jos rašiniais – apgalvoti ir nuoširdūs. Širdies netrūksta ir poeto Gyčio Norvilo esė apie varžtą. Iš tiesų, visai ne apie varžtą ten...

...O Ir labai gražios tos nuotraukos, kur iš parodos Vilniaus Lukiškių aikštėje. Nusivesiu ir savo klasę į ekskursiją...“

Apie antradienį, birželio 7 d. (Vaidas, valdininkas)

Nuotraukos autorius Andrius Ufartas/BFL © Baltijos fotografijos linija

„Mmm, skyriaus vedėjas atostogauja, kolega priešais irgi išrūko. Darbo netrūksta, vis reikia atsakyti į kokį interesanto laišką, nunešti popierius į buhalteriją, daug darbo. Pamačiau kažkokią antraštę su „Europos Sąjunga“, automatiškai skaityti pradėjau, gal kas apie projektus – bet ten daugiau apie teatrą.

...ramybės neduoda teta iš kaimo, buvusi bibliotekininkė, skaito viską, ką randa spausdintinėm raidėm. Ir vis skambina laidiniu telefonu į darbą, ir vis kitame kabinete moteriškės atsiliepia, o teta Anastazija vis šaukia: „Vaiduk, Vaiduk, ar čia tu?“ Neprigirdi. Va, ir šiandien sako: „Nupirk naujų lietuviškų knygų.“ Na, pasižiūrėjau į „Bernardinai.lt“ „Knygų lentyną“, radau porą vertų dėmesio. Mano tetą sudomins leidinys apie senosios Lietuvos literatūrą ir jos mylimiausias rašytojas, knygos „Gyvenimas po klevu“ autorius Romualdas Granauskas, išleidęs novelių romaną...

...Man pačiam norėtųsi paskaitinėti ne klasiką, o, pavyzdžiui, nūdienos literatūrą, tam turėtų tikti Rasos Aškinytės kūriniai. Skaičiau jos mintis apie rašymą, protingai dėsto kūrėja...

...Per radiją išklausiau Prezidentės metinio pranešimo... Įtariu, mano teta Anastazija irgi išklausė, skųsis, kad apie kultūrą tik keli sakiniai pasakyti, o apie korupciją – penkiasdešimt. Kodėl įtariu, kad išklausė? Nes vėl mane kviečia atsiliepti iš ano kabineto... Gerai, kad teta domisi politika, viena kita knyga mažiau perskaito, man mažiau reikia knygynuose pirkti... Bet, pajuokausiu šiurkščiai – jei kyšių neimi, tai nelabai ką ir nupirksi iš tos algelės... Kova su korupcija turi savo kainą... Gerai, gerai, einu, atsiliepsiu...“

Apie trečiadienį, birželio 8 d. (Alvyda, literatė)

Zenekos nuotrauka

„Net nežinau, nuo ko pradėti. Iš trečiadienį publikuotų tekstų galbūt man psichologiškai artimiausi yra Akvilės Melkūnaitės atviravimai apie vertimus, tokios kasdienybės duoną ir druską...

...Be abejo, įdomu, ir kas dedasi Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, vyksta svarbios diskusijos. Jeigu akademinei bendruomenei ir leidėjams pavyktų susitarti, dar pakvietus prisidėti Lietuvos rašytojų sąjungą bei Lietuvos literatūros vertėjų sąjungą – turbūt pavyktų inicijuoti daug gerų dalykų. Bent ką nors pradėti – pasitikrinus savo požiūrius, atradus bendrą matymą – tikrai įmanoma. Gal tada nereikės taip dūsauti, kaip dabar tenka diskusijos dalyviams: „Leidykloje ant stalo radau didelio romano 1969 metų leidimą, kuris tada kainavo vieną rublį, nors knygos apimtis – 500 puslapių. Apskaičiavau, kad už atlyginimą (o jisai buvo maždaug 100 rublių), mes galėjome nusipirkti 100 knygų. Jeigu šiandien vidutinė knygos kaina yra 40 litų, tai mūsų atlyginimas turėtų būti 4000 litų. Ar visi gauname šiandien tokius pinigus?“. Bent pusę tiek gaudamas literatūros žmogus jaustųsi tikrai saugesnis...

...Jei jau pradėjome skaičiuoti, man labai patinka, kad pabaigtas remontas ir už 5 litus galima pakilti į Šv. Jonų bažnyčios varpinę. Iš ten turėtų atsiverti gražus vaizdas. Į jūsų Bernardinų bažnyčią – taip pat...

...Kai ateis metas, vadinamas „Tebūnie naktis!“, norėčiau juo pasinaudodama apeiti visus pažymėtus taškus, bet fiziškai tai neįmanoma. Įsitikinau jau ankstesniais metais. Tačiau mažiau miegoti tą naktį tiesiog privaloma. Net jei kitą rytą anksti turite keliauti į turistinį žygį – pasiimkite kuprinę iš karto. Beje, ir užrašų knygutę – kada gi surašysi naktinius įspūdžius, jei ne tekant saulei...“

Apie ketvirtadienį, birželio 9 d. (Konstantas, muzikantas)

Zenekos nuotrauka

„Na, man visada labai patinka Mariaus Buroko literatūrinės apžvalgos – nelabai turiu kada apžvelgti užsienio kultūrinę spaudą, o čia – prašom, kaip ant lėkštutės. Labai šaunus tas klausimas apie tai, ar mirė knyga. Įtikina...

...Susigraudinau skaitydamas rašinį apie senelius. Nuolat galvoju, kad nespėjau iš senelių išsiklausinėti to, ką galėjau. Teisingai pasakyta: „Kai senelė papasakojo apie mano tėčio paauglystę, aš geriau supratau, kodėl į kai kuriuos mano poelgius jis taip jautriai ir karštai reaguoja.“ Jei dar turite senelius, bendraukite su jais kuo daugiau ir gausite išminties, jei tik mokėsite klausytis. Man jau tenka lankyti juos tik kapinėse...

...Kaune atidaroma paroda sovietinei praeičiai prisiminti. Kiek laiko ženklų mūsų gyvenime, ir kaip greitai jie pasimiršta. Norėčiau kada jums apie tai sugroti...“

P. S. Štai ir aptarta visa savaitė. Visi kalbėjusieji yra ištikimi „Bernardinai.lt“ skaitytojai, prisiekę žurnalo „Kelionė su Bernardinai.lt“ gerbėjai ir sąžiningi Bernardinų televizijos žiūrovai. Ačiū Alfonsui, Vakarei, Zenonui, Petrui, Gražinai, Vaidui, Alvydai ir Konstantui.

Visi gana korektiški, kad paklausti apie interneto dienraščio „Kultūros“ skiltį, aptartų tik ją, neliesdami žurnalo ir TV. Tai palikime ateities kartams ir kartoms.

Turbūt aišku, kad visus kalbėjusius padėjėjus puikiai pažįstu ir pasitikiu jų nuomone, nes visi jie egzistuoja tik mano vaizduotėje, ir niekur kitur. Tačiau neatmetu galimybės, kad panašių žmonių galėtų būti ir realybėje.

Ypač jau antradienį minėta teta Anastazija, štai jau keturiasdešimt metų slapčia įsimylėjusi Romualdą Granauską.

Ir neabejoju, kad yra už ką. Iki.