Savo dešimtmetį smagaus roko grupė „Arbata“ sutiko išleidusi trečiąjį muzikinį albumą (pirmasis „Linkėjimai tau“ (2006), antrasis – „Molekulių džiaugsmas“ (2009)). Per šį laiką ne sykį keitėsi grupės sudėtis, tačiau kiekvieną sykį tai išėjo į naudą pačiam kolektyvui, nes taip augo ir jų muzika, vienoje scenoje grota su „Eletric Light Orchestra“, „Mumiy Troll“, įrašyta daina su Alina Orlova. Nepakeičiamas grupės lyderis Andrius Zalieska-Zala per tą laiką įrašė vieną solinį albumą bei vieną drauge su bičiuliu Driuku.

Kiekvienas grupės albumas vis kitoks – pirmasis buvo išleistas praėjus šešeriems metams po grupės atsiradimo, tad į jį buvo sudėtos „geriausios tų dienų“ grupės dainos ir tai buvo puiki dovana grupės gerbėjams bei atradimas lietuviškos muzikos mylėtojams. „Molekulių džiaugsmas“ žymėjo naują paties Zalos polinkį eksperimentuoti garsais, improvizuoti ir šėlti nuotaikingais ir ironiškais tekstais.

Albumas „SOS“ – neabejotinai geriausia ką per dešimtmetį nuveikė „Arbata“, o esama grupės sudėtis – ideali tam, kaip ir ką šiuo metu groja kolektyvas. Anot grupės lyderio, dainų autoriaus Andriaus Zaliesko-Zalos, „dabar jau galiu sakyti, kad „Arbata“ turi savo stilių, skambesį. Galima sakyti, jog tai – rokenrolas“.

Tai puikiai patvirtina ir naujausias kolektyvo albumas. Galingos Aušros Murauskaitės boso partijos, gyvos Justo Ladygos bei Germano Skorio gitarų improvizacijos, žavūs Gedimino Stankevičiaus būgnų ritmai, nenuspėjamos Sauliaus Petreiko improvizacijos trimitu ir fleitomis, Sigito Lobės klavišinių bei akordeono melodijos bei Tado Dešuko smuikas, visa tai žaviai ir spalvingai kuria bendrą „Arbatos“ skambesį, kurio pagrindas – Andriaus Zaliesko-Zalos dainos kupinos šmaikštumo, ironijos, trenksmų ir baladiško paprastumo.

Grupė nesivaržydama keliauja po įvairius muzikinius stilius – čia puikiai suskamba žavus reagge, kantri ritmai ir beprotiškas ska, baladės užauga iki gero rokerolo, kai kojos pačios ima veržtis šokti.

Viename interviu paklaustas, ką reiškia albumo „SOS“ pavadinimas, Zala atsakė: „Tai žinia ir pagalbos šauksmas. Tai šauksmas, kad žmonės svetimėja, tolsta vieni nuo kitų. Tai tarsi signalas, jog pagrindinės vertybės vis tiek nesikeičia – meilė, tėvynė, patriotizmas yra amžini. Man labai patinka Ericho Marijos Remarko mintis: „Be meilės mes tik atostogaujantys lavonėliai.“

Jei jau SOS, tai geriausia su rokenrolu.

Jei jau mirti, tai geriausia linksmai...

Arbata „Mūsų pavasaris“