Janinos istorija. „Man vis dar sunku save priimti ir mylėti“
![]() |
| Ses. Vincentos Slavėnaitės MVS piešinys |
Tęsiame laidų ciklą apie priklausomybes „Sveikas, gyvenime“. Nepagražinti, tikri žmonių pasakojimai, kaip jie įklimpo į priklausomybę ir kaip ieškojo kelio į blaivybę, sulaukė didelio žiūrovų susidomėjimo. Tad šiandien kviečiame pasiklausyti dar vienos gyvenimo istorijos – moters, kuri ilgą laiką ieškojo kelio, kaip ištrūkti iš užburto, savęs žalojimo svaigalais rato.
Janinos pasiryžimą elgtis kitaip ir atsiriboti nuo žalingos aplinkos, kaip ji pati teigia, „kaustė begalinė baimė likti vienai bei naivus tikėjimas, kad ji – stipresnė už kvaišalus ir galinti pati su jais susidoroti.“ Tačiau gyvenimo praradimai privertė sustoti: „arba gyventi blaiviai, arba mirti“.
Pasak Janinos, skaičiuojančios jau septintus sveikimo metus, paradoksalu, bet kuo ilgiau ji yra sveikimo kelyje, tuo skausmas dėl sau pačiai sugriauto gyvenimo tampa didesnis. Tačiau džiaugiasi, jog po to, kai pasirinko būti su Dievu, po esminio lūžio jos gyvenime, viskas keičiasi ir gyja.






































