Antanas Šimkus. Kultūros skiautinių savaitlaiškis (laikinai)
Labas, mielasis skiautinėtojau,
visą šią savaitę galvojau, ką gi skaityčiau, jei teturėčiau Bernardinus ir vieną parą gyvenimo. Tebūnie tokią, kaip ši. Kai naktis tokia trumpa, vos sutemo, o jau pasitinki rytą. Taigi, jei turėčiau 24 valandas, kaip jas nugyvenčiau?
Siūlau trumpas vienos paros valandaraščio pastabas. Apie laiką. Laikinas mintis. Skiautines. Beveik vienu sakiniu. Gal ir tau kas nors tiks.
1 valanda. Taip tamsu. Taip. Tamsu. Įsijungiu kompiuterį. Jau šviesiau. Surašinėju nemigos diktantą. Esu prastas klavišininkas. Prastai groju šia klaviatūra. Bent jau kompiuteriu rašau. Vis šiek tiek pasaugau kaimynus. Juk rašomąja kaukšėtų garsiau.
2 valanda. Skaitinėju elektroninį paštą. Kokių tik laiškų neatsiunčia. Kokių tik raštų. Pasirašiau tris su puse peticijos, ištryniau šlamšto pustonę, dabar svarstau savo požiūrį į kai kuriuos architektūrinius darinius.
3 valanda. Kur nors viduramžių mieste turbūt šiuo metu keistųsi sargyba, modernesnį Hamletą, nešina „Maksimos“ maišeliu, aplankytų jo tėvo šmėkla, o manęs tai niekas nelanko. Matyt, neturiu ta tema „blato“. Tik Lietuvos dailė tokį įsigijo.
4 valanda. Užsisvajoju. Kad taip prie jūros. Taip, dabar. Paryčiais. Po intensyvesnio vakaro. Kodėl Latvijos sostinė prie jūros, Estijos – irgi, o mūsų... Štai, prašom, už kuklių trijų šimtų kilometrų slavų žemių linkui. Pavydžiu tiems, kas dabar sėdi kokioje nors Nidoje.
5 valanda. Ir dar pavydžiu kai kuriems menininkams sugebėjimo pateikti praeitį kaip dabartį. Aktualizuoti istoriją, bet nesubanalinti. Taip, kad kalbėtų, o ne reikėtų dar kažką aiškinti. Turiu omeny K. Grigaliūno parodą.
6 valanda. Ankstų rytą netinka neigiamos emocijos. Jei susiimčiau, nueičiau į kurią nors bažnyčią. Bet vis dėlto esu prie tinginio, todėl belieka kartu su tinginiu skaitinėti Bernardinų „Įvairenybių“ skyrių ir kitokius neįpareigojančius skaitinius. O ką – juk geriau, negu nieko. O kai tinginys pervargsta nuo tingėjimo skaityti ir užmiega, imuosi rimtesnės lektūros.
7 valanda. Įsijungiu radiją. Transliuoja ryto žinias. Dabar radijo aparatas – tik vienas iš žinias ir muziką pateikiančių aparatų gretos. O kadaise juk buvo bene vienintelis...
8 valanda. Begeriant kavą ir užkandžiaujant girdėti europarlamentarų komentarai. Vienas jų tam tikra prasme kartoja prieš beveik šimtmetį išsakytas Osvaldo Špenglerio mintis apie Vakarų civilizacijos bėdas.
9 valanda. Nežinau, kiek laiko ir užsispyrimo reikia baigti teologijos studijoms, tačiau toks aukštasis išsilavinimas, ko gero, turėtų šios srities specialistą prilyginti geram ateizmo duobkasiui ar prasmingo pasaulio pamatų klojėjui. O geriausi jų turėtų gauti premijas. Ir gauna.
10 valanda. Ar mėgstate keliauti? Aš mėgstu. Ypač į mažiau išvaikščiotas vietas. Mūsų šalyje yra gausybė apleistų dvarų. Tų statinių steigėjai seniai ilsisi po velėna kažkur šioje žemėje ar svetur. Smagu, kad kai kur atsiranda idėjų įamžinti jų palikimo svarbą.
11 valanda. Puikus laikas dirbti ir svajoti. Maždaug taip: jei vis dėlto kada nusigausiu į pajūrį, būtinai išnaudosiu ką tik rekonstruoto dviračių tako teikiamas galimybes.
12 valanda. Vidurdienį, aišku, norisi valgyti. Jei turi pasiėmęs lauknešėlį, gali išeiti į lauką ir šerti trupiniais paukščius. Ypač žiemą. O vasarą – iš įpročio. Aišku, tokia savanorystė gal ir nėra tikra, bet veža ne prasčiau už tikrą, kuria taip džiaugiasi kai kurie geri žmonės.
13 valanda. Pats laikas prisiminti, ką veikėte aną šeštadienį. Nelankėte renginių? Ne bėda. Štai Bernardinai.lt fotografė perteikia jums tos šventės nuotaikas. Nors ir sakė, kad visko būta. Bet juk tam ir naktis...
14 valanda. Jei yra galimybė pasivaikščioti po Senamiestį, nėra ko laukti. Galima netgi nueiti iki vietos, kur stovėjo žydų šventovė. Po kurio laiko, atrodo, tą vietą rasti bus lengviau.
15 valanda. Pats metas paskaitinėti jaunimo kultūrinę spaudą. Ypač, jei rašo apie mažai pažįstamą Europos dalį. Europietišką kiną. Rumuniškus filmus.
16 valanda. Kokia tikimybė, kad „Laisvės kelias“ taps pamėgtu lietuvių paminklu, jei ties juo visąlaik zuja automobiliai. Tuntais, guotais. Tiesiog kaip vienos klasikės eilėraščių rinkinio pavadinimas – „Prie didelio kelio“. Tik tas kelias toks plytinis.
17 valanda. Biurokratai baigia savuosius darbus. Baigiu savo darbinius projektus ir aš. Belieka suskaičiuoti, ką uždirbau. Kita vertus, tai puikiai daro kiti.
18 valanda. Po darbų galima vėl pasivaikščioti po Senamiestį, patyrinėti jo būklę. Lygiai tuo pačiu užsiima ir kai kurios užsienio kontoros.
19 valanda. Vaikštinėjant po miestą, neišvengiamai kirsi kokio garsaus žmogaus gyvenimo trajektorijas, takus. O jei tai poetas Česlovas Milošas, kurio metai šiemet paskelbti, verta suklusti. Gal tikrai sutaikytų su artimiausiais kaimynais vakarėjančią santykių valandą ta programa?
20 valanda. Pats metas skaičiuoti nevykusius paminklus, labai gelbsti nuo nemigos. Kasmet, kasdien jų vis daugiau ir daugiau. Tad siūlymas nestatyti skulptūrų Vilniuje bent penkerius metus atrodo, švelniai tariant, per švelnus.
21 valanda. Šios valandos skaitiniams labai tiktų pokalbis su jaunu, bet sparčiai populiarėjančiu dailininku apie tai, kodėl jis piešia rezistencinių kovų scenas. Panašu, kad tai nėra tik eilinis mokiniškas pamąstymas medinio patriotizmo tema.
22 valanda. Norisi ir pramogų. Visą ilgąjį savaitgalį skambės įvairiausi ritmai, tad kodėl gi dabar nepasimokius keleto šokio žingsnelių?
23 valanda. Šokių pamokos baigiasi, kaimynams pradėjus groti radiatoriais. Matyt, jiems anksti keltis. Į darbą, į sodą. Nešini savo gyvenimo kryžiais ant pečių. Slapčiom jais besigėrintis kryždirbys siunčia palaiminimą.
Nulinė valanda. Taip tamsu. Taip. Tamsu. Visas laikas baigiasi, pabrėždamas mūsų laikinumą. Bet išauš. Jau greitai. Labai greitai. Iki.
P. S. Kiti skiautiniai pasirodys liepos 8 dieną. Maždaug po 336 valandų. Nespės nė kaimynų katinas suloti ar miauktelėti kaimynės šuo.
















































