Vatikano radijas praneša apie Šventojo Sosto dienraščio „l’Osservatore Romano“ išspausdintą straipsnį, parašytą Milano universiteto medicinos ir chirurgijos fakulteto profesoriaus Augusto Pessina.

Savo straipsnyje profesorius kritikuoja labai dažnai klaidingą informaciją apie kamienines ląsteles ir nuostatą, jog kamieninių ląstelių tyrimų, ypač embrioninių, reglamentavimas yra tik nereikalinga kliūtis mokslo progresui.

Galima priminti, kad viena iš didžiausių šiuolaikinės medicinos vilčių yra kamieninių ląstelių mechanizmų perpratimas ir konkretus pritaikymas. Kamieninė ląstelė turi galimybę išsivystyti į skirtingus audinius. Viliamasi, kad išmokus tai taikyti medicinoje, būtų galima keisti įvairius pažeistus žmogaus kūno audinius, atveriant dar neregėtas gydymo galimybes.

Katalikų Bažnyčia ne kartą yra pasisakiusi už kamieninių ląstelių tyrimus ir jų teikiamą viltį, išskyrus vieną atvejį – kai kamieninės ląstelės paimamos iš žmogaus vaisiaus pačioje jo vystymosi pradžioje, vaisių sunaikinant. Kadangi yra kitų būdų gauti kamieninių ląstelių, taip pat iš suaugusio žmogaus kūno, Bažnyčia siūlo naudoti būtent juos, nes žmogaus vaisiaus sunaikinimas prieštarauja moralei ir žmogaus orumui.

Nors tai galėtų būti visiems priimtina etiška išeitis, yra balsų, kurie kiekvieną reglamentavimą priešina mokslinių tyrimų laisvei, vadindami apribojimus tamsybiškumu. Taip kai kurie įvertinto neseniai Prancūzijos senato pratęstą draudimą naudoti žmogaus embrionus moksliniams tyrimams, išskyrus valstybinės biomedicinos agentūros suteiktas išimtis, kurių nuo 2004 buvo penkiasdešimt keturios.

Biologiniuose tyrimuose, rašo profesorius Pessina, šiuo metu vyrauja nuostata, kad leistina daryti viską, ką techniškai įmanoma padaryti. Šiuo požiūriu Prancūzijos pasirinkimas yra savotiškai drąsus žingsnis ir labiau priimtinas už Didžiosios Britanijos įstatymą, kuriame leidžiama, su keliais apribojimais, naudoti žmogaus embrionus tyrimams. Juk normos veikia papročius ir turi ugdomąją vertę.

Bet ir nekalbant apie etinį aspektą, kamieninių ląstelių tyrimai, deja, apipinti klaidinančia informacija ar net melu, tiek apie realų pažinimą, tiek apie pritaikymą. Tai, savo ruožtu, vėl stiprina tą nekritišką nuostatą, pasak kurios kiekvienas apribojimas yra blogas ir antimoksliškas.

Terminas „kamieninis“, pasak profesoriaus Pessina, tapo beveik burtažodžiu, magišku žodžiu, beatodairiškai visur lipinamu, stengiantis sukurti papildomą simbolinę progreso vertę: nuo kosmetikos produktų iki pačių absurdiškiausių terapinių pasiūlymų. Paieškojus internete „ląstelių terapijos“ rasime šimtus interneto svetainių. Daug iš jų pateikia nerealistiškus pažadus, o kartais tiesiog mulkina. Kai kurių institucijų interneto svetainėse prisistatoma labai moksliškai ir žadama, kad jų medicininis personalas embrioninėmis kamieninėmis ląstelėmis išgydys beveik visas ligas. Geriausiu atveju kalbama apie dar oficialiai nepatvirtintas terapijas, kitais atvejais apie nenaudingas ar net žalingas sveikatai terapijas. Už to dažniausiai slypi ekonominiai interesai.

Neseniai medicinos žurnale „Lancet“ Europos medicinos agentūros pažangių terapijų komitetas perspėjo apie medicininį turizmą – žmonės ieško ir keliauja į klinikas, kurios su dideliais pažadais siūlo neveiksmingą ar net žalingą gydymą už didelius pinigus. Profesorius Pessina paminėjo plačiai nuskambėjusį atvejį Vokietijoje, kai naudojant nepatvirtintą kąmieninių ląstelių terapiją, mirė vaikas. Reikia kontrolės ir patikrinimų, kad panašių atvejų nedaugėtų, reikia korektiškos ir garbingos informacijos.

Ir vis tik net valstybinės institucijos pasiduoda pagundai „sutirštinti“ pranešimus apie savo atradimus, siekiant gauti finansavimą. Iš kitos pusės, žiniasklaida nekritiškai vaikosi sensacijų ir tokius sutirštintus pranešimus perduoda visuomenei, visiems, ypač ligoniams ir jų artimiesiems, žadindama nepagrįstą viltį, po kurios seka kartus nusivylimas.

Visi ir ypač pacientai turi teisę būti informuoti apie pažangą medicinoje, tačiau taip pat nebūti maitinami iliuzijomis. Ne su melu turi būti maitinama ligonių viltis, rašo italų profesorius.