Balsavimas dėl dirbtinio apvaisinimo atidėtas
Seimas antradienį bendru sutarimu nusprendė iš darbotvarkės išbraukti dirbtinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo projektą, nes dėl jo nuostatų yra kreiptasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (EPK).
Grupė parlamentarų į EPK kreipėsi tvirtindami, jog priėmimo metu balsuojant pastraipsniui buvo patvirtintos viena kitai prieštaraujančios nuostatos, todėl projektas turi būti grąžintas komitetui svarstyti iš naujo, o ne būtų tęsiamas balsavimas dėl priėmimo.
Praėjusią savaitę pradėjęs įstatymo priėmimo procedūrą parlamentas pritarė gyvybei palankiems pasiūlymams, kurie embrionų leidžia sukurti tiek, kiek jų vienu metu bus perkeliama į moters gimdą, ir ne daugiau trijų. Tačiau parlamentarai neišbraukė aukščiau buvusios nuostatos, kurioje reglamentuojama, jog dėl perteklinių embrionų naudojimo ateityje sprendžia šeima.
Seime pagrindinės diskusijos kyla dėl to, ar leisti embrionų šaldymą. Svarstymo metu parlamentarai parėmė leidimą sukurti iki 10 embrionų ir juos šaldyti, tačiau priėmimo stadijoje tokių nuostatų atsisakyta. Gyvybei nepalankaus reglamentavimo priešininkai sako, kad tokiu būtu Seimas įteisintų gyvybės naikinimą. Jie remiasi nuostata, kad gyvybė atsiranda nuo apvaisinimo akimirkos. Lemiamą balsavimą praeitą savaitę buvo nuspręsta atidėti.
„Liberalias“ nuostatas teikiantys parlamentarai, ir kreipęsi į EPK verdikto dėl tolesnių procedūrų priimant įstatymą, tvirtina, jog dabartinė, „konservatyvioji“, įstatymo redakcija naudinga farmacininkams, tiekiantiems vaistus kiaušidžių stimuliacijai, nes leidžiant sukurti tik tris embrionus nesėkmės atveju šią procedūrą teks kartoti.
"Kam yra naudingas dabartinis įstatymo projektas? Jis yra naudingas vaistus tiekiančioms firmoms ir Latvijos bendrovėms, kur Lietuvos piliečiai ir važiuos", - prieš plenarinį posėdį surengtoje spaudos konferencijoje sakė liberalaus projekto rengėjas Algis Čaplikas.
Šio projekto rėmėjai tvirtina, jog pasirinkus gyvybei palankesnį reglamentavimą įstatymas iš viso nebus reikalingas, nes šeimos dirbtinio apvaisinimo procedūras atliks užsienio valstybėse. Taip pat jie stebėjosi, kodėl projektui kategoriškai prieštarauja Bažnyčia, kai toks reglamentavimas veikia kai kuriose Europos šalyse, taip pat ir katalikiškose Lenkijos, Ispanijos, Italijos valstybėse.
"Skęstantis griebiasi ir už šiaudo, taip ir nevaisingos šeimos griebiasi šiaudo, kad yra pasaulyje toks metodas, ir važiuos moterys į Latviją, Estiją ar Sankt Peterburgą. Beveik visur yra įstatymai, visur leidžiamos šitos procedūros, net katalikiškiausiose šalyse", - sakė Vida Marija Čigriejienė.
Marija Aušrinė Pavilionienė sakė, kad konservatyvusis "Lietuvos piliečius diskriminuojantis įstatymas, įvedantis socialinę atskirtį, neturintis humaniško turinio, nekompensuojantis nevaisingumo ligos gydymo ir keliantis grėsmę moters sveikatai, Lietuvos visuomenei yra nereikalingas".
Tuo tarpu Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija išplatino kreipimąsi, kuriame pakartotinai pareiškė nepritarimą įstatymo projekto nuostatoms, numatančioms embrionų šaldymą, embrionų selekciją pagal kokybę ir embrionų sunaikinimą.
„Šis projektas ignoruoja neginčijamą mokslo tiesą, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo apvaisinimo momento, kada susidaro žmogaus būties esmė – genomas, ir kelia iššūkius tėvystės institucijai, ypač vaiko teisei į biologinį tėvą, taip pat neatimamai vaiko teisei gyventi, įtvirtintai Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje“ – teigiama pareiškime.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu "Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo".
Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Priėmus įstatymą, pagalbinio apvaisinimo procedūros, kaip ir kitos gydymo paslaugos, galės būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkstančiais.
BNS, Bernardinai.lt
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Nors teoriškai visų žmonių gyvybės lygiai vertingos, bet praktiškai taip nėra... ir tą lemia paprasčiausi paskaičiavimai. Suaugusi darbingo amžiaus moteris yra vertingesnė už kūdikį, nes į ją jau labai daug investuota - ji jau užauginta, išlavinta ir šiuo metu yra labai naudinga visuomenei. O iki kūdikis taps darbingu, visuomenei naudingu žmogumi, dar praeis daug metų ir reiks daug pastangų įdėti, kad jis toks būtų. Todėl, kiek žinau, kai kyla tokia dilema (asmeniškai nesuinteresuotiems žmonėms), gelbstima motina, o ne kūdikis, nebent pati motina reikalautų elgtis kitaip. Ir, deja, kai žmogus pasensta, tampa visuomenei nebe toks naudingas - jei jis ne koks didžiai nusipelnęs veikėjas, iškilus dilemai ir čia dažniau bus pasirinkta gelbėti darbingą žmogų. Ką padarysi, tokia tikrovė, ir kas galėtų taip pasirenkančius kaltinti?
Aivarai,
Jūs teigiat, kad yra kažkas daugiau, negu kūnas. To žinoti negalite, nes dar niekas neįrodė aukštesnės materijos, vadinkime ją siela, egzistavimo.
Nebevarginsiu Jūsų daugiau tom temom, nes tikrai nukrypom nuo embrionų.
Ačiū už diskusiją. Privertė pamąstyti :)
P. S. Geras palyginimas su Hamletu, nors manau, jog jis ir be šmėklos suprato Klaudijaus klastą ar bent jau ją įtarė.
Na, gerai, ginga, tegu mano atsakymas tada bus: "tą, į kurį pirmiausiai atsisukčiau", o atsisukčiau pusiau atsitiktinai į kurį nors... esmė tame, kad nei vienas iš pasirinkimų nebūtų geresnis už kitą. Kaip aš bepasirinkčiau, būčiau teisus. Tiesa, vienu atveju būčiau moraliai neteisus rinkdamasis: jei nuspręsčiau, kad vieną iš žmonių iš tikrųjų yra teisingiau gelbėti nei kitą. Moraliai nusidėčiau tuo atveju, jei rinkčiausi neatsitiktinai.
"Kaip ir rašiau, tai nutinka po kelių savaičių, kai zigota pereina į kitas embriono stadijas. " Zigota yra besivystantis žmogus. tai nutinka iš karto. Po kelių savaičių nutinka neesminis vystymosi pobūdžio pasikeitimas. Tai biologinis faktas, todėl diskusija šiuo klausimu baigta.
"aš ir parašiau, kodėl tai nėra svarbu" Ne-a. Jūs parašėte, kad zigota nėra aktuali gyvybė (klaidingai) ir tai Jums buvo kažkodėl svarbu.
"žuvęs asmuo yra prezidentas" Zigota yra žmogus ne todėl, kad gali juo tapti, kad BUS žmogumi, bet todėl, kad YRA individualus gyvas organizmas. O suaugęs žmogus taip pat yra ląstelių sankaupa ir pagal Jus, kiek suprantu, ne daugiau. Asmeniškumas? Jei mes nurašome žmogų dėl to, kad jis nemąsto ar nekalba su mumis, kad savęs nesuvokia, tai būkime pasiruošę, kad ir mus koks Hitleris nurašys dėl to, kad netenkiname jo kriterijų.
"Keista, kad žmones, neteigiančius, kad žino tai, ko neįmanoma žinoti, vadinate materialistais." Aš neteigiu, kad žinau tai, ko negalima žinoti... Savęs materialistu nelaikau.
Aš teigiu: impulsas nėra PAKANKAMA priežastis veiksmui. Žmogus gali išsiugdyti valią tiek, kad nepaklustų refleksui atitraukti ranką. Impulsas yra būtina priežastis rankos atitraukimui, kaip ir Hamleto tėvo šmėkla - Hamleto kerštui. Bet šmėkla iš Hamleto laisvės neatima.
Psichines patirtis, būsenas savo vadinkite, kaip tik patinka. Kai Jūs sau per savo tam tikrą elgesį veikdama(s) cheminius kūno procesus sukeliate kažkokias neįprastas būsenas, tame nėra jokio anapusiškumo nei Jūsų, nei pasaulio atžvilgiu (transcendencija yra anapusybė, jei ką). Gali būti pojūtis, kurį Jūs kažkodėl siejate su savo anapusiškumo samprata, žinoma. Na, ir siekite - tik prašau daugiau manęs nevarginti šia tema, niekaip nesusijusia su embrionų gyvybe.
dėkui, redakota :) Bernardinai yra lietuviškos spaudos užuovėja - neskaldo malkų iš ko nereik, o ir komentatoriai čia civilizuoti. Stebuklingas dalykas ta registracija. Tik naujienų pateikimas labai nepatogus.
Aivarai: nėra tokio atsakymo. Yra tik "žmoną", "kūdikį" "nei vieno". "Bet kurį" tai bėgimas nuo atsakymo. Sprendimą kartais tenka priimt: kartais impulsyviai, o kartais, jei yra laiko (kaip šiuo atveju), - racionalizuojant. Smalsu, kaip tamsta dėliotų mintis.
"DNR nėra žmogus." - zigota tėra DNR "konteineris", jei taip "nukirtus". Galim šitai dedukciškai apmąstyt. :)
"O štai konkreti pagal DNR programą žmogaus kūną statanti ląstelė (-ės) - jau žmogus. " - taip, visiškai sutinku. Kaip ir rašiau, tai nutinka po kelių savaičių, kai zigota pereina į kitas embriono stadijas.
"Zigota ir visos vėlesnės stadijos yra aktuali gyvybė. Kodėl - jau parašiau" - aš ir parašiau, kodėl tai nėra svarbu. Dar ir palyginimą kaip dovaną pridėjau :)
Labai remiamasi būsimuoju laiku - "bus". "Bus" nėra faktas. Negali juk sakyt kad ir žuvęs asmuo yra prezidentas, jei tik ketino po 5 metų juo tapt.
O remiantis kitais požiūriais apskritai kyla klausimas, kokią vertę turi embrionas, juk jis tėra lastelė/ių rinkinys ir tiek. Jis neturi žmogaus vertės (asmenybės). Jos nėra. Ji galėtų būt. Tačiau tai tikimybė. Į tikimybę, kad jis neišaugs, įeina tiek natūralios priežastys, tiek ir abortas, ir IVF.
Neturiu aš nusistatymo nei prieš vieną nei prieš kitą požiūrį. Turiu nusistatymą prieš kategorišką požiūrį, kol nėra galutinai sutarta. Įstatymas įteisint IVF su apribotu embrionų skaičium yra puikus kompromisas. Va taip va. Jeigu mano argumentai kažką priverčia bent kiek susimąstyt (ypač iš kitos perspektyvos), tai šaunu. Nesvarbu, pakeis nuomonę, ar ne.
Ginga,
Labai puikūs palyginimai ir šeip geras komentaras. Tokie protingi argumentai paprastai nebūdingi bernardinuose besilankančiai publikai.
Aivarai,
Pavyzdys, kad impulsas yra priežastis veiksmui: palietęs karštą daiktą, žmogus atitraukia ranką. Odos receptoriai dirginimą paverčia nerviniais impulsais, kurie sklinda juntamuoju neuronu į smegenis, kur informacija apdorojama. Ten per įterptinį neuroną impulsas pasiekia judinamąjį neuroną, o šis siunčia impulsus į rankos raumenį. Jis susitraukia ir žmogus atitraukia ranką. Tai klasikinis reflekso lanko pavyzdys, aprašytas biologijos vadovėlyje. Kaip matote, impulsas yra veiksmo priežastis. Jei jis nesklistų, žmogus neatitrauktų rankos nuo karšto daikto. Analogišką pavyzdį galima pateikti ir su mintimi. Pamatęs autobusą, į kurį nespės, žmogus pagalvoja, kad reikėtų bėgti, ar kažkas panašaus.
Keista, kad žmones, neteigiančius, kad žino tai, ko neįmanoma žinoti, vadinate materialistais. Turėtumėte juos vadinti realistais.
Be to jūs negalite sakyti, kad vipassana neturi nieko bendro su trancendencija, nes jos neišbandėte. Jei būtumėt išbandęs, taip nesakytumėt. Ir jei jau taip nusimanote apie trancendentines patirtis, pateikite pavyzdžių, taip pat, paaiškinkite, kuo skiriasi ,,psichinė’’ patirtis, nuo trancendentinės.
ginga,
Taip, ginga, žmona, su kuria galima susilaukti vaikų, nėra vertingesnė už kūdikį, kuris neišvengiamai po to vis tiek mirs. Rinkčiausi bet kurį.
Zigota ir visos vėlesnės stadijos yra aktuali gyvybė. Kodėl - jau parašiau. Jūsų argumentai būtų stipresni, jei sakytumėt, kad būdama aktualia gyvybe zigota nėra aktualus žmogus (o tik potencialus). Prieš tai būtų sunkiau prieštarauti... bet aš jau ir tai iš esmės čia esu išdėstęs. DNR nėra žmogus. Kur aš taip sakiau? DNR kaip tokia neapibrėžia atskiro žmogaus. Žinoma! Ir? O štai konkreti pagal DNR programą žmogaus kūną statanti ląstelė (-ės) - jau žmogus. Žmogaus vystymasis gali sutrikti bet kurioje stadijoje. Žmogus gali mirti, prarasti sąmonę arba taip jos ir neįgauti bet kurioje savo stadijoje. Tad čia joks argumentas. Gali - kai taip nutiks gal nustos būti žmogumi? Vargu, bet jau kol to neįvyko, tikrai juo yra.
redakota,
Kad impulsas yra pakankama priežastis, įrodyta nėra. Mokslo darbas yra liudyti faktus. Faktas, kad žmogaus veiksmą ar mintį visada lydi tas impulsas, gali reikšti (ir tai nebūtinai, bet bent jau su didele tikimybe), kad būtina priežastis. Bet apie jos pakankamumą mokslinis faktas nieko nesako. Pakankamumui įrodyti reiktų tiesiog sukonstruoti dirbtinę mąstančią asmenišką būtybę. Mašina, kuri reaguoja į aplinką ir priima sprendimus grynai pagal materijos determinizmą, pagal tuos impulsus, lieka mašina, neturinčia jokio asmeniškumo. Mašina gali aplošti žmogų šachmatais, bet ją vis vien skiria praraja net nuo elementariausių gyvybės formų, jau nekalbant apie žmogų.
O apie patirtį: dabar kai sukonkretinote, jau aišku: taip, tai materialistų vagystė iš budizmo. Nesigilindamas į detales, pastebėsiu, kad praktikos, nieko bendro neturinčios su transcendencija, vadinimas transcendentine yra gana absurdiškas. Taip ir sakykite: psichinė patirtis. Žaidimai su psichika. Gal naudingi, suteikiantys laimės pojūtį ar sveikatos...
Ir kas iš to? Kas priklauso nuo budistinės meditacijos veiksmingumo ateistams? Kad nebūtina būti budistu, norint patirti tą jų nebūtį? Tikiu.
redakota,
Na, aš stengiausi neteigti dvasios, kurios egzistavimo mokslas iš tiesų neįrodė (nors pats ir tikiu ja). Polemiką nulėmė Hariso bandymas įrodyti, kad dvasios neišvengiamai nėra...
Ačiū už diskusiją ir Jums.
skalsu:
"Suaugusi darbingo amžiaus moteris yra vertingesnė už kūdikį, nes į ją jau labai daug investuota" O aš manau, kad žmogus yra be galo daug kartų vertingesnis už tai, kiek į jį investuota ir kiek jis darbingas. Taigi motina ir kūdikis lygūs verte. Kai renkamasi pagal darbingumą, iš esmės renkamasi ne pagal žmogaus vertę, bet pagal jo naudingumą. Kitaip tariant, renkamės ne dėl kito žmogaus, o dėl savęs. Aš laikausi moralės, kuri žmogaus gyvybėje ieško naudos jam, o ne man ar visuomenei.