Apie įpykusį policininką, mamutus ir šiuolaikinį meną
Šiuolaikiniame mene susigaudyti nesunku. Jei kažkas kabo ant sienos – tai dailės kūrinys. Jei daiktą galima apžiūrėti iš įvairių pusių – tai skulptūra.
****
Sutikau bičiulį dailininką abstrakcionistą, o šis toks labai liūdnas. Klausiu jo:
- Kas nutiko?
- Nupiešiau vienos moters portretą, gerai sumokėjo už jį, tačiau, kai atėjo užsakovė, tai jai viskas patiko – tik paprašė akis paryškinti.
- Na ir kas? Tai ko dėl to liūdėti?
- Supranti, niekaip negaliu prisiminti, kurioje paveikslo vietoje tas akis nupiešiau.
****
Dailininkas ateina į galeriją, prekiaujančią jo paveikslais ir teiraujasi, ar pardavė kiek nors. Galerijos savininkas patenkintas jam sako:
- Visus pardavėme.
- Kas nupirko?
- Toks vyriškis, kuris dar teiravosi, ar po autoriaus mirties paveikslų kaina turėtų didėti. Aš atsakiau, jog paprastai bent dešimt kartų išauga. Tai jis visus ir nupirko.
- Keista.. Bet kartu tikrai džiugi žinia..
- Na nežinau, ar jums ji turėtų būti labai džiugi?
- Kodėl?
- Tas vyriškis sakė, kad jis yra jūsų šeimos gydytojas.
****
Archeologai kelių metrų gylyje aptiko mamuto liekanų. Tai dar vienas įrodymas, kad mamutai gyveno urvuose, po žeme.
****
Užėjau kelioms minutėms į parduotuvę. Kai išėjau, pamačiau, kad policininkas rašo baudos kvitą. Priėjau ir bandžiau teisintis, kad automobilis stovėjo trumpai. Tačiau policininkas nekreipė į mane dėmesio. Tada pavadinau jį stuobriu. Jis įpyko ir išrašė dar baudą už netvarkingą techninę mašinos būklę. Pavadinau jį nacistu, iškrypėliu ir taip toliau. Po kiekvieno epiteto buvo rašomas naujas baudos čekis.
Galiausiai prisiminiau, jog skubu, ir palikau nustebusį policininką prie automobilio. Šiandien juk savąjį palikau namuose, tad reikės į namus grįžti pėsčiomis. Ne bent jau pasilinksminau. Įdomu, ką pagalvos automobilio šeimininkas, atradęs tokią šūsnį baudų?



























