Liepos 10 d. bus minimas Jūrų sekmadienis, skirtas jūreivių sielovadai ir Apaštalavimui jūrose. Ta proga Popiežiškoji migrantų ir keleivių sielovados taryba išplatino žinią.

Kreipdamasis į Apaštalavimo jūrose kapelionus, savanorius ir bendradarbius, Tarybos prezidentas arkivysk. Antonio Maria Vegliò prisiminė Jono Pauliaus II 1984 m. pamokslą Italijos Fano uostamiesčio jūreiviams ir žvejams. Tada palaimintasis popiežius pabrėžė, kad Bažnyčia gerbia jų dažnai pavojingą ir sunkų darbą, žino vargus ir rūpesčius, palaiko jų teises ir guodžia užėjus vienatvei bei namų ilgesiui. Jo žodžiuose nuskambėjusi viltis ir šiandien aktuali besidarbuojantiems jūrose.

Beveik pusantro milijono jūreivių iš 100 pasaulio šalių (maždaug du trečdaliai iš besivystančių kraštų) tarnaudami pasaulinei ekonomikai perveža 90 proc. pasaulio prekių. Apie jų kasdienį darbą mažai žinoma, ir laikraščių antraštes pasiekia tik tragedijos jūrose ar pranešimai apie piratų užgrobtus laivus. Jūreiviai susiduria su nemažai problemų: ilgi darbo laikotarpiai jūroje, apribojimai išlipti į krantą, saugumo stoka, įgulų palikimas užsienio uostuose be maisto ar pinigų teikia daug streso ne tik patiems jūrininkams, bet ir jų šeimos nariams bei artimiesiems. Arkivysk. Vegliò paragino vyriausybes dėti daugiau pastangų užtikrinti jūreivių darbo saugumą. Tarptautinės darbo organizacijos Jūrinio darbo konvencijos priėmimas būtų ženklus pasiekimas jūreivių teisių istorijoje.

Sielovada jūreiviams prasidėjo nuo 1920 m. ir daugelyje pasaulio uostų darbuojasi Apaštalavimo jūrose kapelionai ir savanoriai. Popiežius Pijus XI 1922 m. patvirtino ir palaimino pirmąją Apaštalavimo jūrose konstituciją ir taisykles, ragindamas plėsti sielovadą jūreiviams. 90 konstitucijos metinių proga kitais metais lapkričio 19-23 d. Romoje vyks XXIII Pasaulinis Apaštalavimo jūrose kongresas.