Ketvirtasis krikščioniško roko grupės „Gyvai“ albumas „-/+“ puikiai patvirtina nuomonę, kad šią kompaniją galime vadinti ir egzistencinio roko atstovais. Naujasis grupės darbas – tai šiuolaikinio žmogaus psalmės ir meditacijos, atliekamos roko ritmu. Per trylika naujojo albumo dainų nusidriekia ieškojimų, dramatizmo ir iššūkių kupinas kelias, kurį simboliškai žymi albumo pavadinimas „-/+“, apimantis neigiamų ir teigiamų patirčių žmogaus gyvenime sampyną.

Nors albumas prasideda nuo ironiškos „Nėra laiko“, tačiau ji yra įvadas ne į sarkastišką, bet į egzistencinę „-/+“ nuotaiką. Dramatiškoji „Why“ yra daugiaplanis kūrinys, kurio kylančios įtampos melodika pasiekia apogėjų prašymu – šauksmu Kūrėjui padėti surasti Jo veidą. Klasikinio hardroko bangomis vilnijantys „Bank of Heaven“ ir „Words“ yra provokacija prieš vartotojiškumą ir tuštybę.

„Nenuleisk žemyn akių“ ir „Mūsų Lietuva“ vienija meilės (žmogui ir Tėvynei), kuri užklumpa netikėtai, tematika. Lyriškos nuotaikos gerbėjai galės parymoti prie rudeniškos ir vienišumu dvelkiančios „Lyja“. „Hold Me“ ir „Pasitikėsiu“ yra kvietimas pasikliauti Viešpaties ranka ir vedimu, o daina „Apie viltį“, kaip ir byloja pats pavadinimas, yra himnas (kiek rokas gali būti toks) vilčiai, kurios taip stokoja nūdienos pasaulis.

Na, o simfoninio roko niuansais pagardinta „Amžinai gyvent“ yra puikus pavyzdys, kaip rokui būdingas dramatizmas harmoningai dera su Velykų įvykio žinia. Be abejo, šią dainą galėtume laikyti tikru albumo hitu, kuris pateks į lietuviškos krikščioniškos muzikos aukso fondą.

Savo naujo albumo link grupė „Gyvai“ ėjo penkerius metus (2009 m. pasirodęs „Sparnai“ buvo EP), ir šis keliavimas puikiai atsispindi jame. „-/+“ yra brandus ir subalansuotas, skoningai perteiktas, gerai aranžuotas, prisodrintas nūnai madingos, 8-ajam dešimtmečiui būdingos roko stilistikos, darbas.

Tomas Viluckas

Gyvai „Nėra laiko“