Popiežiaus Benedikto XVI sušauktas š.m. spalio 27 d. Asyžiuje vyksiantis įvairių religijų atstovų susitikimas, viena vertus, sulaukė labai plataus pritarimo, tačiau neišvengta ir kritikos. Panašiai kritikuojamas buvo ir prieš 25 metus palaimintojo Jono Pauliaus II į Asyžių sušauktas pirmasis toks tarpreliginis maldos už taiką ir liudijimų susitikimas. Ir tąkart prieš 25 metus, ir dabar, sumanymui sukviesti į Šv. Pranciškaus miestą skirtingų religijų atstovus nepritariantieji kelia tą patį klausimą: Ar tai suderinama su autentiška krikščioniška savivoka ir su tikėjimu, kad tik Kristus yra pasaulio išganytojas?

Į šias abejones Šventojo Sosto dienraštyje „l‘Osservatore Romano” skelbiamu trumpu straipsniu atsako Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektas kardinolas William Levada. Pirmiausia jis primena pirmąjį, labai plataus atgarsio sulaukusį susitikimą 1986 m. sušaukusio popiežiaus Jono Pauliaus II mintinis iš jo knygos „Žengti per vilties slenkstį“. Palaimintasis Jonas Paulius II tvirtino, jog būtent to susitikimo metu jis savo akimis pamatė kaip „Šventoji Dvasia vaisingai darbuojasi ir už regimo Bažnyčios organizmo ribų“.

Josephas Ratzingeris jau 1964 m. buvo užsiminęs apie ketinimą preciziškiau apibrėžti krikščionybės vietą religijų istorijoje, kad būtų galima naujai sukonkretinti ir krikščionių vienybės bei krikščionybės santykio su kitomis religijomis teologinius apibrėžimus. Jo vadovaujama Tikėjimo mokymo kongregacija 2000 m. paskelbė deklaraciją „Dominus Iesus“, kuri ir padėjo labai tvirtą teorinį doktrininį pagrindą krikščionių vienybei ir religijų dialogui.

Kardinolas Ratzingeris yra pasisakęs ir apie Asyžiaus susitikimus – tiek apie aną pirmąjį, sušauktą Jono Pauliaus II, tiek apie kitus, pirmojo pavyzdžiu surengtus vėliau. 2002 m.. taigi dar palygint nedaug laiko praėjus nuo „Dominus Iesus“ paskelbimo, duodamas interviu italų katalikų mėnraščiui „30 giorni“, jis be kita ko sakė, jog mes, krikščionys, keliaudami į Šv. Pranciškaus miestą melstis su kitais už taiką, neturėtume bijoti šitaip prarasią savo krikščionišką tapatybę. Priešingai – tokia malda ją dar labiau sutvirtins.