Vyriausybė ketina skirti daugiau dėmesio investicijoms Rytų Lietuvos rajonuose, kurie yra skurdesni nei kitos šalies vietovės.

„Reikėtų skirti daugiau dėmesio tiesioginėms investicijoms Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose“, - po Vyriausybės pasitarimo pirmadienį sakė premjero kancleris Deividas Matulionis.

Pasak jo, svarstoma galimybė viename iš šių rajonų steigti pramoninį parką, kuris būtų skirtas tiesioginių plynojo lauko investicijų pritraukimui, taip pat ketinama plėtoti infrastruktūrą.

„Reikėtų svarstyti, ar Šalčininkų rajone, ar Vilniaus rajone steigti pramoninį parką, kuris būtų skirtas tiesioginių plynojo lauko investicijų pritraukimui. Reikėtų daugiau dėmesio skirti susisiekimo infrastruktūrai Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, daugiau kelių asfaltuoti“, - sakė D.Matulionis.

Spręsti šias problemas Vyriausybėje buvo įsteigta speciali darbo grupė, kuri pirmadienį pristatė pasiūlymus.

„Vilniaus apskrities rajonai yra ekonomiškai labiau atsilikę nei likusi Lietuvos dalis“, - žurnalistams sakė D.Matulionis.

Vilniaus rajone lenkai sudaro apie 60 proc., Šalčininkų rajone - apie 80 proc. gyventojų. Pagrindinių Lietuvos partijų atstovai yra kritikavę vietos valdžioje įsitvirtinusią Lietuvos lenkų rinkimų akciją, kad ji pakankamai nesirūpina, jog būtų panaikintas minėtų rajonų ūkinis atsilikimas, o eskaluoja tautinius klausimus.

Apsvarstytose priemonėse 2011-2014 metais numatyta Šalčininkuose įsteigti viešosios įstaigos "Versli Lietuva" regioninį padalinį ir Europos informacijos centrą, vykdyti verslumo ugdymo projektą vyresnių klasių moksleiviams, sutvarkyti valstybės sienos su Baltarusija perėjimo punktų infrastruktūrą.

Pagal programą, taip pat ketinama sutvarkyti Jašiūnų dvarą ir Dieveniškių istoriniame regioniniame parke esančius etnografinius kaimus - Paškonis, Žižmus ir Rimaišius.

Tarp priemonių taip pat numatyta modernizuoti Nemenčinės neįgaliųjų dienos užimtumo centrą, įkurti mišrių socialinių paslaugų įstaigą Šalčininkų rajone, išplėtoti vaikų dienos centrų tinklą Vilniaus apskrities rajonuose.

Įgyvendinant naujas Švietimo įstatymo nuostatas, tautinių mažumų mokyklas ketinama aprūpinti mokymo priemonėmis - tam numatoma daugiau nei milijonas litų. Be to, tautinės mažumos kalba mokymą vykdančių mokyklų vienuoliktose klasėse ketinama skirti papildomai dvi valandas per savaitę lietuvių kalbai mokyti. Priemonėse taip pat numatoma kai kurių mokyklų rekonstrukcija.