Birželio 24-osios vakaro įvykiai prie Biržų evangelikų reformatų bažnyčios, kai vykstant svarbiausiam evangelikų reformatų metiniam įvykiui – Sinodui, privati saugos tarnyba bandė uždaryti ir užantspauduoti Biržų evangelikų reformatų bažnyčios duris sulaukė atgarsio ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Vienas pirmųjų į įvykius Biržuose reagavo Pasaulio reformuotų bažnyčių unijos vykdomojo komiteto generalinis sekretorius kun. dr. Setri Nyomi. Iš Vokietijos, Vengrijos, JAV ir kitų evangelikų reformatų ir presbiterionų bažnyčių vadovybių plūsta laiškai, adresuoti Lietuvos evangelikų reformatų generaliniam superintendentui kun. Tomui Šernui ir Lietuvos Respublikos atsakingoms institucijoms, valstybių, reziduojančių Lietuvoje ambasadoms bei Lietuvos Respublikos ambasadoms tų šalių sostinėse.

Išliko per okupacijas

1922-aisiais Lietuvos evangelikų reformatų Sinodas priėmė sprendimą įstoti į Pasaulinę reformatų ir presbiterionų bažnyčių sąjungą. 1925 metais Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia tapo šios sąjungos tikrąja nare. Narystės šioje sąjungoje nesugebėjo pertraukti net sovietinė šalies okupacija, nes dėl „geležinės sovietų užkardos“ nebegalint dalyvauti pasauliniuose suvažiavimuose, Lietuvos evangelikams reformatams atstovavo Lietuvių evangelikų reformatų sinodo kolegija Čikagoje. Pirmą kartą „geležinę uždangą pralaužė“ ir iš Pasaulio reformuotų reformatų bažnyčių sąjungos į Lietuvą atvyko jos vicepirmininkas, Vengrijos reformatų vyskupas Karoly Tothas. Jis kartu su kun. Povilu Jašinsku 1981 metų spalio 4 dieną Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje ordinavo diakoną Petrą Čepą kunigu.

Nuo 1989-ųjų Lietuvos evangelikai reformatai kas septynerius metus siunčia delegatus į pasaulinius suvažiavimus. Jų dalyviais buvo Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas kun. Povilas Jakubėnas, kuratorius Martynas Yčas, kuratorė Hypatija Yčienė-Šliupaitė. Pokario laikotarpiu toliau Lietuvai suvažiavimuose atstovavo evangelikų reformatų kunigai St. Neimanas, Povilas Dilys, kuratorius prof. Julius Slavėnas ir kiti.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai pasauliniuose suvažiavimuose oficialiai atstovavo kunigas-diakonas Julius Norvila (Seule, Korėjoje 1989 m.), dr. Povilas Jašinskas ir Erna Mizaraitė (Budapešte,Vengrijoje, 1997 m.), diakonė Gitana Gasiūnaitė (Akroje, Ganoje 2003 m.) ir kunigas Rimas Mikalauskas bei dr. Renata Bareikienė 2010-aisiais Grand Rapids mieste, Mičigano valstijoje, JAV.

Tikisi geros valios

Pasaulio reformuotų bažnyčių unijos generalinis sekretorius kun. Setri Nyromi laiške Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui bei Lietuvoje reziduojantiems Vokietijos, Nyderlandų, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatams pabrėžia, kad iš Lietuvos teisingumo ministerijos tikisi geros valios sutvarkant formalumus, kuriuos sąlygojo vieno asmens nepamatuotos užgaidos ir kurie daro didelę žalą Reformatų bažnyčiai Lietuvoje.

„Rašau Jums, kaip Pasaulio reformuotų bažnyčių unijos generalinis sekretorius, – t. y. Pasaulinės institucijos, kuri po savo globa telkia daugiau nei 80 milijonų krikščionių 108-se šalyse, visuose kontinentuose. Pasaulinė bažnyčių unija savo šaknimis siekia XVI a. teologijos ištakas, susijusias su garbingais Jono Kalvino, Ulricho Cvinglio ir kitų Reformacijos teologų vadais. Pasaulinė reformuotų bažnyčių sąjunga susikūrė 1875 metais. Šios sąjungos dabartinė vadovybės būstinė yra Ženevoje, Šveicarijoje. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia (Unitas Lithuaniae) yra Pasaulio reformuotų bažnyčių unijos bona fide narė. Reformatų bažnyčios yra istorinės bažnyčios, turinčios joms būdingą konstitucinę santvarką ir tradicijas. Todėl nė vienas asmuo ar menka asmenų grupė negali savintis bažnyčios turto kaip asmeninės nuosavybės. Vienintelė teisėta ir aukščiausia bažnytinė vadovybė yra vienos ar kitos šalies reformuotų bažnyčių Sinodas. Todėl kalbėti ir veikti bažnyčios vardu gali tik Sinode išrinkti ar paskirti bažnytiniai tarnautojai.

Tokia yra mūsų bažnyčių tvarka visame pasaulyje, ir taip buvo per amžius. Lietuvos evangelikų reformatų Sinodas deramai ir tinkamu laiku išsirinko savo vadovybę, – Lietuvos evangelikų reformatų generalinį superintendentą kun. Tomą Šerną bei vicesuperintendentą kun. Rimą Mikalauską. Pagal Reformatų kanoninę teisę, būtent jie yra vieninteliai pagal tarptautinius standartus pripažinti Lietuvos evangelikų reformatų vadovai. Niekas kitas, net ir praeityje buvę šios bažnyčios vadovai, negali tvirtinti turį tokius įgaliojimus šiandien. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, mes teigiame, kad piliečio Algimanto Kvedaravičiaus veiksmai visų reformatų vardu tiek Biržuose, tiek visoje Lietuvoje yra neteisėti. Tikra ir vienintelė Lietuvos evangelikų reformatų vadovybė yra Sinodas ir jo įgaliota jau minėtoji vadovybė“, – dėstoma kun. dr. Setri Nyomi, generalinio sekretoriaus laiške.

www.ref.lt