Evangelizacija… dirbdama!

Tokiame pasaulyje kaip mūsų dažnai geriausia vieta užmegzti draugystę su nekrikščionimis yra mūsų darbovietė. Darbas suteiks mums daugybę neribotų galimybių paliudyti Kristų. Kaip galėtume pradėti kurti krikščioniško liudijimo modelį, kuris pakankamai patikimai nukreiptų aplinkinius pas Kristų?

Darbovietė yra raktas į Vakarų pasaulio laimėjimą Kristui. Tai raktas į visuomenės pakeitimą dėl Kristaus.

Ir tai ne nauja idėja. Dar 1945 metais buvo išleistas dokumentas, pavadintas "Į Anglijos atsivertimą". To dokumento skyrelyje apie evangelizaciją buvo vienintelis paryškintas sakinys. Nors jame kalbama apie Angliją, jo prasmė kur kas platesnė.

"Esame įsitikinę, kad Anglija niekada neatsivers, kol pasauliečiai neišnaudos tų galimybių, kurias jiems kasdien siūlo įvairios profesijos, amatai bei užsiėmimai."

Tai svarbi mintis. Raktas į evangelizavimą yra bendravimas. O daugiausia žmonės bendrauja darbe. Nereikia belstis į duris, organizuoti ypatingų renginių, kviesti žmonių į misiją. Darbovietėje nereikia sukti iš kelio, kad nutiestumėte tiltus iki tų, kurie dar nėra krikščionys. Dirbant tarp žmonių, tiltai atsiranda savaime. Tikriausiai savo darbovietėje jūs pažinosite dvidešimt ar trisdešimt kartų daugiau nekrikščionių, negu pažįstate kaimynystėje, ir praleisite su jais kur kas daugiau laiko.

Tai suteikia puikių galimybių tarnauti bei liudyti. Savo kalbomis, pažiūromis ir elgesiu mes demonstruojame krikščionybės patikimumą ir aktualumą visose gyvenimo srityse.

Tarnavimas yra paprasčiausia meilė, pasireiškianti praktiškai – kam nors patarnaujant. Visa tai galima atlikti darbe – atsižvelgti į savo viršininko interesus, pasiūlyti sumuštinį kam nors, kas neturi laiko užkąsti, ar palikti malonų raštelį kolegai, kuriam buvo sunki diena. Egzistuoja begalės nereikšmingų, bet daug pasakančių būdų padėti aplinkiniams.

Ėjimas pas Kristų paprastai būna ne vienkartinis, staigus ir netikėtas įvykis, o ilgas procesas. Daugeliui žmonių tai vyksta pirmiausiai per bendravimą. Per aibę mažų įvykių, žodelio čia, padrąsinimo ten – ir dažniausiai tai nutinka darbovietėje.

Šeši liudijimo darbovietėje lygiai

1. Mes liudijame per Kristaus buvimą mumyse

Jis gyvena mumyse, ir mes to niekaip nepaslėpsime. "Tas, kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas buvo sena, praėjo, štai atsirado nauja" (Antras laiškas korintiečiams, 5, 17). Ir Kristus spinduliuoja tokiais būdais, apie kuriuos mes dažnai nė neįtariame. Neseniai vienas teisėjas man papasakojo, kaip po bylos nagrinėjimo prie jo priėjo klerkas ir pasakė: "Žinote, jūs esate vienintelis, kuris laikote mus žmonėmis. Visiems kitiems mes – tik personalas". Jis net nežinojo, kad elgiasi kažkaip kitaip. Tačiau tai buvo tiesa.

2. Mes liudijame per savo atliekamą darbą

Svarbu ne tik tai, kaip gerai atliktas mūsų darbas, bet ir tai, su kokia dvasia jis atliktas, – nesigiriant, be ambicijų, nuolankiai, dosniai ir stengiantis dėl visų. Su Dievo stiprybe ir Jo šlovei. Laiške Titui 2, 9–10 Paulius išreiškė viltį, kad net vergai Romos imperijoje uoliai atliekamu darbu stengėsi padaryti evangeliją patrauklią savo šeimininkams. Jei matėte filmą "Gladiatorius", jūs žinote, jog tai nebuvo pats lengviausias gyvenimo būdas!

3. Mes liudijame suteikdami asmeniniams klausimams biblinę perspektyvą

Laurena dirba su gyvūnais, tačiau aplinkui yra daugybė žmonių. Jos kontekste gana sunku tiesiogiai liudyti apie Kristų. Kita vertus, žmonės dažnai ateina pas ją ir pasakoja savo šeimynines problemas. Jie gali tiesiogiai nesidomėti evangelija, tačiau jie nori gerų santykių, o Biblija apie tai turi daug ką pasakyti. Žmonės trokšta išmintingai tvarkyti savo gyvenimą. Tai akivaizdu iš moterims skirtų žurnalų bei daugybės išleistų "padėk sau" serijos knygų. Žmonės, su kuriais jūs dirbsite, kankins įvairiausios problemos: nerimas, priklausomybė nuo svaigalų, skolos, ligos, artimųjų netektys, sudėtingi tarpusavio santykiai, svetimavimas, nesantarvė šeimoje. Jei ieškote, už ką pasimelsti, toli ieškoti nereikės. Jus supa žmonės, kuriems Biblijos išmintis labai pravers, ir net jeigu neturite atsakymo į konkretų klausimą, galite surasti knygą ar įrašą, kuris būtų naudingas.

Išmintingai patarę žmonėms kokiu nors klausimu, jūs ne tik jiems padėsite, bet ir pademonstruosite, jog Biblija aktuali jų gyvenime. Tai gali paskatinti juos labiau atsiverti Biblijos išminčiai kitose gyvenimo srityse, o ilgainiui ir evangelijai. Tie patys principai taikytini ir bendrais kultūriniais klausimais.

4. Mes liudijame suteikdami biblinę perspektyvą bendro pobūdžio klausimams

Prie vandens fontano, kavos aparato, bufete žmonės kalbasi apie viską – nuo naujausių skandalų iki teismo bylų ir nacionalinių nelaimių.

Tokie įvykiai žmonių protuose sukelia klausimą: Kodėl Dievas leidžia, kad geriems žmonėms nutiktų blogi dalykai? Tokie klausimai vis iškyla ir iškyla, kaip tai buvo po to, kai Škotijos miestelyje Dunblane buvo nušauta 16 vaikų ir jų mokytojas, po to, kai žuvo princesė Diana. Kartais šie pokalbiai suteikia galimybę. Mes turime būti pasirengę atsakyti, kaip ragina Petras: "Verčiau šventai sergėkite savo širdyse Viešpatį Kristų, visuomet pasirengę įtikinamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse gyvenančią viltį" (Petro pirmas laiškas, 3, 15).

Be akivaizdžiai religinių klausimų, visi mūsų bendradarbiai turi pomėgių ir kam nors jaučia entuziazmą. Žinoma, mes neturėsime nei laiko, nei noro domėtis jais visais, tačiau vienas kitas hobis tikriausiai bus artimas ir mums. Tai irgi gali būti galimybė sukurti biblinę perspektyvą.

5. Mes liudijame suteikdami biblinę perspektyvą verslo klausimams

Mums teks susidurti su daugybe verslo tvarkymo klausimų: sąžiningumas, tiesos sakymas, kada apmokėti tiekėjams, rasizmas ir moterų diskriminacija. Daugelis verslų puikiausiai tvarkomi, laikantis aukštų standartų. Apie kitus to negalima pasakyti. Kartais juose pasitaiko atsitiktinių klaidų, kartais jos būna tarptautinio masto. Bet kuriuo atveju, vienas iš krikščionio vaidmenų visuomenėje yra pakeisti įsisenėjusius dalykus. Tai reikalauja išminties ir drąsos, nes mūsų konstruktyvi kritika ar pasiūlymai gali būti ignoruojami ar pašiepiami. Alternatyva būtų leisti klestėti blogiui.

6. Mes liudijame, kai imamės iniciatyvos skelbti evangeliją su šventosios Dvasios jėga ir paliekame rezultatus Dievui

Jei raktas į evangelizaciją yra bendravimas ir jei daugiausia bendraujate darbe, vadinasi, didžioji dalis galimybių tiesiogiai paskelbti evangeliją pasitaikys būtent darbovietėje. Galbūt tai nevyks kasdien ar net kas mėnesį, bet jūs galite įžvelgti gausybę smulkesnių progų "papurenti dirvą" prieš sėjant sėklą. Tačiau taip tik gali būti. Ypač jeigu melsitės ir tam rengsitės. Daugelio krikščionių patirty išryškėja stiprus ryšys tarp maldos, pasirengimo ir galimybės. Kai mes meldžiamės ir būname pasirengę skelbti evangeliją, Dievas suteikia galimybę – o gal mums atsiveria akys, ir mes išvystame galimybes, kurių anksčiau nepastebėdavome.

Prieš kelis mėnesius krikščioniškoje konferencijoje Šiaurės Airijoje sutikau Deną. Prieš pat konferenciją Denas meldėsi, kad Dievas suteiktų progą paskelbti evangeliją bendradarbiui. Po vieno iš vakarinių seminarų jis staiga pastebėjo merginą, kurią vos galėjo atpažinti. "Tai tu nebedirbi ten, kur ir aš?" Ji tebedirbo, tik kitame padalinyje. "Ar tu krikščionė?" – pasidomėjo jis. Denas tikėjosi atsakymo "Taip" – juk tokio atsakymo ir reikia tikėtis, kai abu krikščioniškoje konferencijoje ką tik išklausėte valandą trukusio Laiško efeziečiams išdėstymo. Tačiau mergina atsakė: "Ne". Ji buvo atėjusi su drauge ir vis dar ieškojo. Jie sutarė susitikti kitą savaitę.

Reikalai tvarkosi, kai mes meldžiamės, – kartais labai greitai, kartais lėtai, bet tvarkosi. Juk Dievas trokšta, kad žmonės pagaliau Jį pažintų. Šventoji Dvasia darbuojasi pagal Jo valią, traukdama žmones prie Kristaus, prie Tėvo šlovės. Kodėl jūsų bendradarbiai turėtų būti išimtis? Kodėl Dievas galėtų nenorėti panaudoti jus, kad jiems padėtumėte? Billy Grahamo tyrimai parodė, kad per vieną iš jo misinių kelionių Kristų priėmęs žmogus būna jau vidutiniškai 31 kartą reikšmingai susidūręs su evangelija. Mūsų kultūroje kai kurie iš šių reikšmingų susidūrimų vyksta darbovietėje.

Taigi atėjus į naują darbą, jums atsivers ir naujas bei šlovingas tarnavimas – tebūna jis be galo vaisingas ir teteikia didžiulį džiaugsmą jums bei šlovę Dievui. Jis bus su jumis ir stiprins jus visuose jūsų darbuose (Metraščių antra knyga, 16, 9).

"Mūsų pasaulyje, valdomame žiniasklaidos, pasauliečiams visiškai nesunku palaikyti krikščionis evangelistus ir pamokslininkus dar vienais PR ekspertais ir įvaizdžio kūrėjais. Jei mes neįrodysime, kad evangelija iš tikrųjų veikia, kad krikščionių tikėjimas susijęs su realiais kiekvieną dieną patiriamais dalykais, šiuolaikiniam žmogui krikščionių evangelija neatrodys patikima. Išnaudoti galimybę įgyvendinti evangeliją darbinės aplinkos kasdienybėje – tai fantastiška privilegija ir kartu sunkus išbandymas. Per pastaruosius 20 metų ne kartą mačiau, kokią didžiulę įtaką pavieniai krikščionys gali daryti darbovietėje – kaip vienas žmogus gali pakeisti atmosferą visoje įstaigoje ar viena slaugė gali pakeisti visos ligoninės personalo pažiūras. Svarbu ne mūsų sudarytas įvaizdis, ar sukurtas palankus įspūdis, o mūsų gyvenimo principingumas ir dorumas. Žmonės turi matyti Kristaus buvimą pasaulietinėje darbovietės realybėje – nėra aukštesnio pašaukimo, kaip būti Kristaus rankomis…"

John Wyatt buvo aktyvus Londono ir Oksfordo universitetų krikščionių studentų grupių narys. Dabar jis pediatrijos profesorius ir konsultantas pediatras Londono universiteto kolegijoje.

Versta iš: "Transition – The Graduates' Handbook to Life After University", UCCF

Žr. http://www.graduateimpact.org