Liepos mėnesio pradžioje Žemaitijos upėmis ir keliais nuvingiavo tradicinis Lietuvos nacionalinės Europos skautų asociacijos vyresniųjų skaučių „Vasaros kelias“. „Vasaros kelias“ – tai tradicinis žygis, suvedantis draugėn visas vyresniąsias (nuo 16 metų) Europos skautes iš visos Lietuvos. Šiemet maršrutas driekėsi nuo Kretingos, per Baublius, Minijos upe iki Želsvos žiočių, per Lapius ir baigėsi Vėžaičiuose. Žygio tikslas – pabūti drauge, stebėti gamtą, susipažinti su naujomis vietovėmis ir žmonėmis, dalintis tuo, kas svarbiausia – draugyste, šiluma ir artimo meile.

Žygis – nuolatinis ėjimas į priekį. Jis simbolizuoja nesibaigiantį dvasinį tobulėjimą, neužsibuvimą vienoje vietoje, drąsą žengti vis tolyn nepaisant nieko – lietaus, kaitros ar fizinio nuovargio, įprastus namų patogumus iškeičiant į dulkėtus batus ir palapinę, miesto ūžesį – į upės šniokštimą, kasdienius darbus ir skubėjimus – į atvirą ir gilią bendrystę su šalia esančia sese skaute.

Skautes kelyje lydėjo brolis pranciškonas Evaldas Darulis, kuris yra Europos skautas ir Europos skautų asociacijos religinis patarėjas. Dvasiniuose mokymuose br. Evaldas skautėms kalbėjo apie draugystę: žmogaus ir gamtos, žmogaus ir žmogaus bei žmogaus ir Dievo.

Europos skaučių stovykla "Vasaros keliais"Pirmąją dieną skautės keliavo vandens keliais – baidarėmis plaukė Minijos upe. Grožėjosi krantų augmenija, pakrantėse įsikūrusiomis drugelių kolonijomis, vandens augalais ir gyvūnais. Skardėtais Želsvos upės krantais skautės pasiekė Lapių kaimą, kur apsistojo svetingoje Deivido Haliday sodyboje. Čia skautės įsikūrė laikiną stovyklavietę, klausėsi dvasinių mokymų ir atliko gerąjį darbelį.

Kiekvieno skauto ir skautės pareiga – kasdienis geras darbas. Tai – tarnystė, kurią su džiaugsmu ir be jokio atlygio atlieka skautai. Tuo išpildydami savo įkūrėjo lordo Badeno Powellio testamente paliktą raginimą ir linkėjimą: „Palikite šį pasaulį geresnį, negu radote.“ Todėl kiekvienas Europos skautas, o ypač vyresniosios skautės, kurių šūkis ir yra „Tarnauti!“, atidžiai ir su krikščioniška meile kasdienybėje ieško progos pasitarnauti artimui. Taip ne tik pildo skautybės pradininko valią, bet ir griauna šiandieną daugelio žmonių gyvenimuose ir darbuose atsispindintį požiūrį į pasaulį ir gyvenimą – „paliksim, kaip radom“, o skautai savo darbais liudija – palikime geriau, nei radome.

Europos skaučių stovykla "Vasaros keliais"Sekmadienį Europos skautės lankėsi  Mikoliškių Šv. Juozapo bažnyčioje, kur jas maloniai pasitiko kunigas, papasakojo bažnyčios ir parapijos istoriją. Po šventųjų Mišių skautės bendravo su  susirinkusia bendruomene ir pasakojo apie savo veiklą.

Viena žygio diena buvo skirta Želsvos upės skardžiams tyrinėti. Skautės turėjo galimybę palaipioti skardžiais, pasigrožėti nuostabiomis atodangomis, lapių urvais, mažais upeliukais, paragauti miškinio česnako ir stebėti paukščius, tiesiog džiaugtis gamta – tuo, kas yra taip gražu, taip arti, taip tikra ir duodama mums veltui, kad galėtumėm džiaugtis ir saugoti.

„Vasaros kelias“ baigėsi, palikęs kiekvienoje jo dalyvio širdyje šiltą priminimą apie sutiktus nuoširdžius žmones ir nepaprastą, bet trapią gamtą.

Vyr. skautė Milda Rakickaitė