Liepos 27 dieną, trečiadienį, pas Viešpatį iškeliavo vienas žymiausių nūdienos anglikonų teologų Johnas Stottas.

Jau kurį laiką J. Stottas jautėsi prastai. Tai galima paaiškinti ir labai solidžiu teologo amžiumi. Jis mire sulaukęs 90-ies metų. Dėl garbaus amžiaus ir sveikatos problemų teologas ir dvasininkas iš aktyvios viešos veiklos pasitraukė dar 2007 metais ir buvo apsigyvenęs Lingfielde įkurtuose į pesniją išėjusių anglikonų dvasininkų namuose.

J. Stottas gimė 1921 metais Londone. Vaikystėje ir jaunystėje buvo agnostikas ir savo gyvenimą ketino sieti ne su religiniais dalykais, bet su diplomatiniu darbu. Mokėsi Kembridžo universitete, kur garsėjo kaip labai gabus kalboms ir gerą iškalbą turintis jaunuolis. Po atsivertimo J. Stottas perėjo į teologijos studijas, o 1945 metais buvo įšventintas anglikonų dvasininku.

Net 17 metų (1967–1984) jis pirmininkavo Anglijos bažnyčios evangelikų tarybai, nuo 1959 iki 1991 metų jis buvo Jungtinės Karalystės karalienės kapelionu, o 1991 metais jam buvo suteiktas Ypatingojo kapeliono statusas.

Tačiau J. Stottą labiausiai išgarsino jo gausios knygos ir 1974 metais Lozanoje (Šveicarijoje) surengtas Tarptautinis pasaulinės evangelizacijos kongresas. Šio kongreso metu buvo paskelbta labai svai Lozanos konvencija, išreiškianti evangelikalizmo teologinius pagrindus ir svarbiausius tikslus, kurios vienas pagrindinių autorių buvo J. Stottas.

Amerikoje net buvo pasirodęs tekstas, kuriame teigta, jei evangelikai rinktų savo popiežių, juo neabejotinai taptų Johnas Stottas. 2005 metais žurnalo Times paskelbtame įtakingiausių pasaulio žmonių šimtuke buvo ir J. Stott pavardė.

Lietuviškai yra išversto dvi šio evangelikų teologo knygos: Kalno pamokslo žinia (2004) ir  Šiuolaikinis krikščionis (2009).