Hyderabado arkivyskupas Joji Marampudi, pirmasis Indijos arkivyskupas dalitas

Kaip skelbia Vatikano radijas, liepos 28 dieną Indijoje, Delyje, buvo surengta eisena už dalitų teises, prieš tai eisenos dalyviams paskelbus trijų dienų pasninko ir bado akcijas. Eisenoje dalyvavo ne tik katalikai, kitų konfesijų krikščionys, bet ir musulmonai, nes jų teisės taip pat pažeidžiamos.

Dalitai yra buvę „neliečiamieji“. Ilgus amžius Indijoje gyvavo griežta kastų sistema, kurios žemiausias laiptelis buvo beteisiai „neliečiamieji“. Pasak kai kurių, tiksliau būtų sakyti, kad „neliečiamieji“ buvo už kastų sistemos ribų, kartais net nelaikomi pilnaverčiais žmonėmis.

Po Antrojo pasaulinio karo Indija pasirinko demokratinės ir sekuliarios valstybės kelią, milžiniški kastų skirtumai konstitucijoje buvo panaikinti, tačiau ir toliau gyvavo visuomenėje, pasireikšdami kasdieninėje diskriminacijoje. Pavyzdžiui, aukštųjų kastų atstovai dar ilgai jautė pareigą atlikti ritualinį apsivalymą, jei jų daiktus paliesdavo buvęs „neliečiamasis“.

Buvo daug atvejų, kai aukštos kastos atstovas išvengdavo bausmės dėl buvusio „neliečiamojo“ nužudymo būtent todėl, kad pastarasis buvo laikomas beverčiu net ir policijos ar teismo pareigūnų akyse, dažniausiai patiems priklausančių vienai iš aukštesnių kastų. Dėl to buvę „neliečiamieji“ save šiandien dažnai vadina „dalitais“ – tai reiškia „prispaustieji“. Šiandien, ypač miestuose, kastų skirtumai gerokai išblukę, bet toli gražu neišnykę.

Tačiau tiesa ir tai, kad Indijos valdžia ėmėsi vadinamosios „pozityviosios diskriminacijos“ politikų – norėdama pagerinti buvusių „neliečiamųjų“ situaciją, pagreitinti jų, kaip pilnaverčių piliečių įsiliejimą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, skyrė jiems darbo vietų, pareigų administracinėse ir politinėse institucijose kvotas.

Vis tik ir čia diskriminacijos neišvengta. Šios kvotos skirtos tik induistų, budistų ir sikhų dalitams, o krikščionys ir musulmonai yra aplenkti. Kadangi tai įtvirtinta įstatyminiais potvarkiais, krikščionių ir musulmonų kolona liepos 28 dieną žygiavo su manifestais, reikalaudami lygių teisių visiems.

Pasak katalikiškos žinių agentūros „Asianews“, eisenoje dalyvavo apie 10 tūkstančių žmonių, tarp kurių apie penkiasdešimt katalikų vyskupų. Tarp dalyvių buvo ir kardinolas Oswald Gracias, Bombėjaus arkivyskupas. Eisenai vadovavo Delio arkivyskupas Vincent M. Concessao, kuris jau tris dešimtis metų dalyvauja judėjime už dalitų teises.

Dalitų diskriminaciją reikėjo ir vis dar reikia įveikti ir pačios Bažnyčios viduje. Jei, iš vienos pusės, Bažnyčios doktrina įtvirtina radikalią lygybę tarp visų tikinčiųjų bendruomenės narių, iš kitos pusės, socialiniai stereotipai turi savo svorį. Pavyzdžiui, pasitaikydavo, kad šv. Mišiose dalitai ir aukštesnių kąstų krikščionys susėsdavo atskirai. Ilgą laiką indų vyskupai buvo tik iš aukštesnių kastų.

Tai, viena vertus, paaiškintina tuo, kad bet kurioje visuomenėje lyderiais lengviau tampa tie, kurie gimė ir užaugo labiau pasiturinčiose šeimose, nuo pat jaunumės galėję išvystyti savo talentus, bet, kita vertus, tiesa ir tai, kad gabiems ir geriems kunigams buvo vengiama skirti atsakingas pareigas, jei būdavo kilę iš buvusių „neliečiamųjų“. Ne tik dėlto, kad jiems būtų sunku veikti ir atstovauti Bažnyčią visuomenėje, nepagarbiai žiūrinčioje į dalitus, bet ir dėl panašių nuostatų pačios bažnytinės bendruomenės viduje.

Vis tik per pastaruosius dešimtmečius tokios nuostatos buvo nuosekliai trinamos ir padėtis tikrai pasikeitė. Štai, vienas iš katalikų Bažnyčios Indijoje vadovų ir pagrindinių lyderių, Bombėjaus kardinolas Gracias yra dalitas.