2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Indonezijos krikščionys nerimauja dėl valdžios ir teismų požiūrio į religinius nusikaltimus

2011-08-01
Rubrikose: Politika » Užsienio naujienos  Religija » Naujienos  Religija » Religijų dialogas 
Indonezija, išpuoliai prieš krikščionis

EPA nuotrauka

Kaip praneša Vatikano radijas, liepos 28 dieną Indonezijoje paskelbtas nuosprendis dvylikos kaltinamųjų byloje dėl trijų „Ahmadi“ bendruomenės narių nužudymo. Kaltinamieji buvo nubausti lengvomis įkalinimo bausmėmis, nuo trijų iki šešių mėnesių. Vietoj kaltinimų nužudymu jiems teliko priekaištai už „prievartos skatinimą“ ir „antraeilį dalyvavimą“, praneša katalikų žinių agentūra „EDA“. Krikščionių bendruomenės atidžiai stebėjo šį procesą, nes jis netiesiogiai susijęs ir su jų situacija.

Ahmadi judėjimo nariai, kurie didžiųjų Islamo atšakų požiūriu yra sektantai, Javos salos vakarinėje dalyje buvo užpulti 2011 metų vasario 6 dieną didelės ir įtūžusios minios. Nukentėjo daug žmonių, suniokotas jų turtas, o trys asmenys buvo žiauriai užmušti akmenimis ir lazdomis, policijai bijant įsikišti ir juos apginti.

Po dviejų dienų, vasario 8 dieną, šį kartą jau Javos centrinėje dalyje, minia musulmonų užpuolė ir išniekino trejas bažnyčias. Jie reikalavo mirties vienam krikščioniui, kuris buvo apkaltintas piktžodžiavimu prieš islamą.

Indonezija turi apie 230 milijonų gyventojų, kurie priklauso įvairioms kultūroms ir religijoms, nors dominuoja islamas. Iš vienos pusės, šalyje gilios taikaus religinio sugyvenimo tradicijos, o musulmonai pasižymi nuosaikumu, iš kitos pusės, pastaraisiais metais daugėja tarpreliginių susidūrimų. Viena iš to priežasčių – islamistinių grupuočių radikalėjimas. Tad krikščionių bendruomenei, katalikams ir protestantams, svarbu, kaip valdžia ir teismai vertina išpuolius prieš religines mažumas. Protestantai sudaro šiek tiek virš 9 procentų, o katalikai virš 3 procentų šalies gyventojų.

Kol kas šie vertinimai nėra itin geri. Katalikų kunigas Antonius Susetyo, Indonezijos katalikų vyskupų konferencijos tarpreliginių reikalų komisijos sekretorius, komentavo, jog už teismo nuolaidumo ahmadi bendruomenės narių nužudymo byloje slypi ne įrodymų trūkumas, o iš baimės kylantis nuolaidžiavimas. Nenorint sukelti radikalių islamo grupių pykčio, paminamas teisingumas ir šalies konstitucijoje įtvirtintos lygios teisės.

Jam atitarė ir vienos iš didžiausių Indonezijos musulmonų organizacijų „Muhammadiyah“, atstovaujančią nuosaikią kryptį, pirmininkas Din Syamsuddin, deklaravęs, kad gerbia juridinių institucijų sprendimus, tačiau jo teisingumo jausmas sužeistas, kai atsakingi už tokią didelę prievartą nuteisiami tik keliems mėnesiams kalėjimo.

Kunigas Susetyo, kaip ir daugelis kitų komentatorių, išreiškė nerimą, kad valdžios ir teismų nuolaidžiavimas ekstremistams leis pasijusti stipriems, nebaudžiamiems, o tokios nuostatos netolimoje ateityje virs naujomis prievartos akcijomis prieš religines mažumas.

Pačioje Indonezijos spaudoje, cituoja agentūra „EDA“, ne kartą minima ir valdžios atsakomybė. 2008 metais valdžios potvarkiu ahmadi bendruomenės atstovams buvo uždrausta viešai skleisti savo mokymą. Islamo radikalai šį draudimą interpretavo kaip persekiojimo ir prievartos pateisinimą: jei 2008 metais užregistruota 15 epizodų prieš ahmadi mažumos narius, tai 2009 metais 33, o 2010 metais jau 50 atvejų.

Vatikano radijo logotipas 2011

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Obama Nato viršūnių susitikime Čikagoje

Per šį viršūnių susitikimą ore tvyrojo svarbus klausimas: kaip 28 nares turinti Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, iš pradžių sukurta dėl Šaltojo karo, prisitaikys prie pasaulio po 2014-ųjų?

Timothy Snyderis

Galite sakyti, kad Vakarai visiškai nesupranta apie Rytų Europą, ir didžia dalimi tai tiesa, nors jie ir supranta kai kuriuos dalykus, tokius kaip Holokaustas, kurį vadinu Rytų Europos įvykiu.

Kęstas Kirtiklis

Greiti diplomai kaip ir greitas maistas, kai pastarojo nevirškina – griebiesi piliulės. Kai pirmieji nelenda į galvą – griebiesi... dabar jau ausinių ir mikrofono. Arba kieno nors kito disertacijos.

Sarajevo apsiausties dvidešimtmečio minėjimas

Nuo Bosnijos karo pradžios prabėgo lygiai dvidešimt metų, bet laikas nepadėjo atsakyti į painius ir skausmingus klausimus: kodėl kaimynas atsigręžė prieš kaimyną?

Zygmunt Bauman

Tenka konstatuoti, kad turime realistiškai vertinti situaciją ir suprasti, jog kiekvienam režimui naujosios komunikacijos technologijos atveria vis geresnių galimybių skleisti savo propagandą ir pasiekti norimus taikinius per internetą.