Šventė Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centre
Liepos 29 d. prieš pat Jūros šventės atidarymą Klaipėdoj Lietuvos pranciškonai pakvietė visus į vilties ir vienybės šventę. Trys naujieji Klaipėdoje statomos Šv. Pranciškaus onkologijos centro koplyčios varpai savo galingais dūžiais pasveikino susirinkusius į jų pašventinimo iškilmę.
Minint Savanorystės metus susisiekimo ministras Eligijus Masiulis bei pranciškonų vadovas brolis Astijus, varydami tautos kamuolį, atidarė rekonstruotą Klaipėdos Savanorių gatvę, kuri veda tiesiai į „atgaivos oaze“ vadinamą būsimąjį Šv. Pranciškaus onkologijos centrą.
Prie naujosios Savanorių gatvės pradžios grojant pučiamųjų orkestrui susisiekimo ministras ir Klaipėdos miesto meras perkirpo juostą, kurią laikė onkologijos centro ir Vilties bėgimo savanoriai.
Nors purškė lietutis, ministras ir broliai „Varom už Lietuvą“ kamuolį varė puikiai nusiteikę, lydimi orkestro ir pakeliui krėtė pokštus – brolis Astijus pademonstravo puikų dėjimą iš viršaus.
„Idėja – varom už Lietuvą, varom per Lietuvą, varom su Lietuva – man atgaivina širdį ir dar kartą parodo, kad esam viena šeima,“ - sakė brolis, pridurdamas, kad tikintis, jog kamuolį įžaidžia ne tik lietuvių, bet ir kitų tautybių žmonės, gyvenantys Lietuvoje.
„Kamuolys yra apvalus kaip ir mūsų draugystės ratas. Taigi, kai turėsite kamuolį rankoje, prisiminkite draugystę; kad vienas su kamuoliu nieko nepadarysi – reikalingas komandos draugas. Taigi Lietuva, būkime komanda!“ – kvietė brolis Astijus.
„Į šį žygį prisijungia tūkstančiai, dešimtys tūkstančių žmonių, reiškiančių viltį ir tikėjimą, kad Lietuva yra stipri šalis. Šalis, kurioje gera gyventi ir kurioje visi lietuviai draugiškai vieni kitiems linki pergalių ir sėkmingo mūsų krepšininkų starto,“ – sakė E. Masiulis.
Renginio metu kartu su naujosios Šv. Pranciškaus koplyčios varpais buvo pašventintas ir „Varom už Lietuvą“ kamuolys.
![]() |
|
Algirdo Darongausko nuotrauka |






![]() |
|
Algirdo Darongausko nuotrauka |
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
ELOINAI...Per daug maldų per mažai buvimo kartu ...Nu kiek galima poteriauti...Nuo poteriavimo darbai patys nesidaro...Gyvename žemėje , o ne danguje ,- tat ir darykim darbus skirtus žmogui .
Aš pasigedau vsuotinės maldos. Kamuolio varymas tai labai gerai, simbolizuoja draugystę tarp žmonių, o štai maldos, kuri simbolizuotų draugystę su Dievu, pasigedau. Gal per anksti išėjau iš renginio, gal ir buvo ta malda, negaliu pasakyti, bet jinai galėjo būti ir anksčiau, prieš sueinant į koplyčią, arba tuojau suėjus, nes dauguma žmonių po suėjimo, apžiūrėjimo statinio, pasidžiaugimo architektūra išėjome, kas namo, kas į jūros šventę.
Koks svarbus Jūsų visų buvimas Klaipėdos žemėje. Man belieka malda ir širdimi apkabinti šituos PRANCIŠKAUS ŽMONES. Ačiū JUMS.






















Mielas Ksiūša, aš nesu tokia jau tokia stipri poteriautoja, kaip tu galvoji ir tikrai sutinku su tavo nuomone, Bet vot , būtent, tokios maldos pasigedau.