Žemaitijos nacionaliniame parke baigti Siberijos pelkės tvarkymo darbai, informuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Atlikti darbai prisidės prie, didele biologine įvairove pasižyminčios, teritorijos išsaugojimo.  Žemaitijos nacionaliniame parke, Natura 2000 teritorijoje, prie pietvakarinės Platelių ežero pakrantės šliejasi 103 ha užimantis Siberijos telmologinis draustinis, skirtas unikaliam pelkės kompleksui išsaugoti. Beveik du metus vykę tvarkymo darbai baigti. Atlikti darbai prisidės, prie didele biologine įvairove pasižyminčios, Siberijos pelkės išsaugojimo.

Siberijos pelkės gyventoja - auksuotoji šaškytė Iš Žemaitijos NPD archyvo

Tvarkymo darbai buvo vykdomi įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (I etapas)“. Projekto koordinatorius - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, projekto partneris - Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Siberijos pelkės tvarkymo darbus atliko VĮ Telšių miškų urėdija, laimėjusi atvirą viešųjų pirkimų konkursą. Pirmame darbų etape (2009-2010 m.) mokslininkų numatytuose pelkės ir pievų tvarkymo plotuose (31,8 ha) buvo kertama ir išnešama į tvarkomų plotų pakraščius sumedėjusi augmenija. 2010-2011 m. buvo šienaujami ir pašalinami nendrynai ir kita žolinė augmenija 31,8 ha plote. Visi numatyti darbai jau baigti. Pasibaigus projektui, pelkės šienavimo darbai bus tęsiami, pasinaudojant Kaimo plėtros programos lėšomis.

Siberijos pelkė, kaip ir daugelis kitų Parko teritorijoje esančių pelkių, be žmogaus įsikišimo (šienavimo, ganymo) palaipsniui buvo pradėjusi virsti mišku. Šį procesą spartino klimatiniai veiksniai, pažeistas natūralus hidrologinis pelkės režimas ir organinės medžiagos patenkančios į pelkę iš gretimų teritorijų. Šiuo metu centrinėje pelkės dalyje, kur buvo išlikusi atvira plynė su kur ne kur augančiais kadagiais, pušaitėmis, jau sutvarkyta. Visi savaiminiai medeliai ir krūmai pašalinti. Čia apstu retų tiek į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų, tiek europiniu mastu saugomų buveinių, augalų, grybų bei gyvūnų rūšių. Likusioje dalyje, kur karaliavo medeliai, krūmai ir agresyviosios nendrės atstatyta pusiausvyra. Ten, kur buvo įsivyravę nendrės, krūmai - jau grįžta čia augusios retų augalų rūšys. Pelkė atgauna savo pirmą pradį grožį ir įvairovę.

Žemaitijos nacionaliniame parke nedaug pelkių, slepiančių savyje tokią buveinių įvairovę ir gausybę rūšių. Šiame draustinyje mokslininkai aprašė 7 tipų buveines saugomas Europoje. Vyraujančiose šarmingų žemapelkių, tarpinių pelkių bei liūnų buveinėse randamos tiek europinės svarbos rūšys – žvilgančioji riestūnė (samana), dvilapis purvuolis (gegužraibinių šeimos augalas), auksuotoji šaškytė (dieninis drugys), šarvuotoji skėtė (žirgelių būrio vabzdys), keturdantė suktenė (pilvakojis moliuskas), nendrinė ir pievinė lingės, gervės, švygždos, tiek daug kitų Lietuvoje saugomų rūšių. Šiuo metu čia rasta 7 gyvūnų, 1 grybų ir 13 augalų rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą. O kiek dar apyrečių ar įprastų, bet tik pelkių bendrijoms būdingų rūšių!  

Prie Siberijos telmologinio draustinio ribų pastatyti keturi riboženkliai bei informacinis stendas, supažindinantis su Siberijos pelkinio komplekso  gamtos vertybėmis ir jų apsaugos poreikiais.

Siberijos pelkė vėl džiugins savo savo pirmapradžiu grožiu ir biologine įvairove – įsitikinę mokslininkai.