2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Rytis Gurkšnys SJ. Mūsų neribotos galimybės

2011-08-07
Rubrikose: Religija » Prisikėlimo kelionė 

Petras, išlipęs iš valties, ėmė eiti vandens paviršiumi ir nuėjo prie Jėzaus. /Mt 14, 29/

Dažnai žmonės mums sako, ko mes negalime pasiekti, ko negalime laimėti, ko negalime sukurti, ko negalime turėti. Neretai girdime: „Per lėtas, per žemas, nepatyręs, nesubrendęs, netalentingas, neiškalbus.“ Bet visa tai prieštarauja Dievo nuomonei. Žmonės mus mato tokius, kokie mes esame, kaip atrodome. Dievas mato, kuo mes galime tapti. Jis žvelgia į mūsų potencialą.

Labai dažnai mokyklose karjeros specialistai nepastebi ypatingų, retų žmogaus talentų. Pagal paprastų ir pigių tęstų išvadas jie neretai pataria moksleiviams rinktis žemos kvalifikacijos amatų mokymus. Vienas jaunas vyras pasakojo, kaip jų mokyklos konsultantė jam mokykloje pasakė,  kad jo sugebėjimai pagal testus buvo žemesni negu vidutiniški. Ji patarė jam rinktis paprastą amatą tam, kad užsidirbtų pragyvenimui. Jis paklausė patyrusios ekspertės nuomonės.

Po kelių metų baigė tuos amato mokslus. Jis neturėjo su kuo daugiau pasitarti ir daugelį metų savo mintyse nešiojosi tą nuosprendį: „Žemiau negu vidutinių gabumų.“ Jis sau kartojo: „Nesu protingas. Nesu talentingas. Nieko nepasieksiu. Toks jau mano likimas.“ Baigęs technikos mokyklą, jis ieškojo darbo vietos vienoje gamykloje žemiausioje darbuotojų grandyje. Ta gamykla visiems darbuotojams duodavo labai plataus spektro sugebėjimų testą. To testo rezultatais buvo nustebinti įmonės personalo vadovai. Testas rodė, kad jo gabumai tam tikroje srityje siekia genijų lygį. Įmonės vadovas paklausė jo, kodėl jis ieškojo darbo tokiame žemame atsakomybės lygyje. Jo testo rezultatai buvo aukščiausi visoje įmonės 60 metų istorijoje. Tą dieną jo gyvenimas pasikeitė. Tą dieną jis sunaikino klaidingą nuomonę. Jis po kelių metų įkūrė savo įmonę, tapo išradėju ir sukūrė daug naujų produktų savo įmonėje. 

Neleiskime, kad žmonių nuomonė nulemtų mūsų likimą. Leiskime Dievui valdyti mūsų gyvenimą. Juk jis veda mus pačiu geriausiu keliu. Gal kas nors pasakė, kad mes jau pasiekėme savo ribas, kad mes niekada nepasieksime savo tikslų, kad mes nieko ypatingo nebesukursime, neturime pakankamai pinigų ir sugebėjimų. Bet mūsų gyvenimą geriau valdo Dievas negu kitų nuomonė.

Daugelis mus kritikuoja, apkalba, skundžia, kaltina nes jie pavydi to, kas mes esame. Jie nepasiekia to, ką mes turime. Tuomet jie stengiasi mus tempti žemyn. Jie mus kritikuoja ir kaltina, nes siekia iš mūsų atimti drąsą ir tikėjimą. Mus žemindami jie jaučiasi geriau. Jie nesistengia patys pakilti. Jie stengiasi mus pritempti prie savo mąstymo, tikslų ir pasiekimų lygio.

Eleonora Roosevelt sakė: „Niekas negali tavęs pažeminti be tavo paties sutikimo.“ Kiti gali mus pravardžiuoti, žeminti, kritikuoti. Tampame ne tuo, kuo mus vadina. Tampame tuo, ką mes jiems atsakome. Gali mus vadinti: „Nevykėliu, kvailu, silpnu, storu, senu, netalentingu.“ Mes esame Visagalio vaikai. Toliau gyvenkime patį geriausią gyvenimą. Kartokime nuolat: „Viską galiu Kristuje. Esu stiprus Viešpatyje. Jo gerumas mane apgaubia.“ Padarome daug klaidų, patiriame nesėkmių. Niekas negali mūsų sustabdyti, jei mes neleisime.

Kartais ir mums sako: „Nieko gero nepasieksi, nes neturi talentų. Niekada netapsi vadovu, nes neturi tinkamos patirties ir įtakingų draugų. Neišsivaduosi iš priklausomybės, nes visa tai paveldėjai iš tėvų.“ Tačiau Dievas mato, kas mes esame ir kuo galime būti.  Kartokime: „Esu atpirktas, išlaisvintas, pateptas, palaimintas, sustiprintas, apdovanotas. Turiu visa tai, ko reikia pilnaverčiam ir laimingam gyvenimui.“

Prisiminkime, kaip pranašas Samuelis atėjo pas Jesę ir prašė parodyti visus savo sūnus. Pranašas turėjo vieną iš jų patepti tautos karaliumi. Jesė rodė visus savo sūnus, išskyrus Dovydą. Dovydas buvo jauniausias. Tėvas mąstė: „Tikrai Dovydas nebus išrinktas karaliumi. Jis netalentingas, nepatyręs, jaunas, neišmintingas.“ Samuelis apžiūrėjo visus iš eilės ir atmetė juos. Jis klausė: „Ar dar vieną sūnų?“ Jesė: „Taip, turiu dar vieną, kuris laukuose gano gyvulius. Bet tikrai ir jis nebus tinkamas tapti nauju karaliumi.“

Žmonės mato tik išorę. Dievas žvelgia į mūsų širdį. Dievas pasirenka paprastus, silpnus, eilinius žmones ir daro neįtikėtinus, neeilinius dalykus jų gyvenime. Mes matome savo klaidas, nesėkmes, prastus pasirinkimus, trūkumus. Dievas žvelgia į tai, kas mumyse geriausia. Kai žvelgiame į savo gyvenimą Dievo akimis, leidžiame jam darbuotis mūsų gyvenime. Jis veda mus į dar didesnius laimėjimus. Daugelį dalykų galime pakeisti savo gyvenime, jei atsikratome mus ribojančių įsitikinimų.

Jei žvelgsime į save Dievo akimis, galėsime džiaugtis pilnaverčiu, turtingu, ramiu gyvenimu. Jis mus laimins dar gausiau. Jis atnaujins mūsų santykius, siųs mums reikiamus žmones, sudarys galimybes dar labiau tarnauti kitiems. Jis mus pakylės mus darbo vietoje, suteiks daugiau atsakomybės. Jis sustiprins mūsų sveikatą, atnaujins jėgas, atvers užsidariusias duris. Jis pakeis sunkią situaciją, atnaujins šeimos santykius. Pamatysime dar daugiau jo galios savo gyvenime. Tapsime tuo, kuo esame sukurti. Priimsime visa tai, ką jis mums yra paruošęs.

Bernardinai.lt

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

Justukas2 2011-08-07 23:35

Gal pirma išmokite pasaulyje dorai gyventi ir įrodykite, kad verti pagarbos, o tik vėliau taikykite į kunigystę ar vienuolystę.Gal pirmiau išmelskite tą malonę būti kunigu?!Juk jeigu Dievas nenorės ir nepašauks, tai netapsite kunigu.Tokią malonę mes turime išmelsti, išprašyti, atvira širdimi to siekti. Juk tik Dievas įžvelgia mūsų širdies siekius. Gal JŪs, Ąžuolai, norėjote tik pabėgti nuo savęs ir suradote tą terpę, kur būtų saugiausia ir patogiausia.Dievas žiūri į mūsų širdis.Jo neapgausi.

RationaliS 2011-08-07 16:44

Nusibodo nesibaigiančios politinės rietėnos, korupcija, mažėjantys atlyginimai ir didelė emigracija? Tuomet mes prašome Jūsų užpildyti apklausą emigracijos - mūsų ir mūsų vaikų ateičiai labai svarbia - tema. Dėkui iš anksto!!!

www . manoapklausa.lt/apklausa/291151308/

iglina 2011-08-07 12:47

Ačiū ažuolai. Noriu paguosti, kad ir tuos geruosius ėda žvilgsniais savi. Tenka eit atsirėmus į Jėzų. Šiuo atveju kun Rytis tiksliai pastebi, kad daug dažniau ne patys kylame, bet kitus žemyn prie savęs tempiame

iglina 2011-08-07 12:40

Taip norėtųsi su džiaugsmu viską priimti, bet niekaip nenoriu būti paaukštinta į vadovus:( Ką man daryti?

karta 2011-08-07 09:51

mes dievai :)))

Saravu Azuolas 2011-08-07 01:03

Mielas Ryti,

Kazkaip teisingai cia rasai, ir pats toks jauciausi ir besijauciu. Jauciausi tokiu kaip stojua i kun. semin. Kaune, salia kurios taip puikuojasi jusu veidas, povyza. Bestojant ar jau buvus istojus, nepamenu to, net neminesiu kas taio pasake, bet pasake, kad cia sako stojo narkomanas buves bet jis buvo pasiustas atgal is kur atejes. Ka tai sako? Ka kalba Jezus sutinku, ka kalba Dievas sutinku, kai saukia sv. Dvasia atsiliepi, na gal ne visada atsiliepi ir isgirsti. Reikalas tas, kad savo kailiu patyriau, kad Musu Baznycios Bendruomene, tiek iskaitant visa vadovybe neitin visada gali ziureti i zmogu skaidriai, na tarkime taip kaip ir filme "Adomo obuoliai"kun. Ivanas zvelgia i Adoma. Ka primena apastalas Paulius anuometinei bendruomenei, tai pirmajai krikscioniskai bendruomenei? Manau visi zinome arne, kas bent domejosi Sventuoju rastu. Klausimas, ar mes sugeba,me siandienos krikscioniskos morales atmatas priimti ar susigrazinti sau, kaip prarastas pozicijas, figuras, ar ir toliau paniekinamai ziurime i tai ir menkiname, ar statome jiems barikadas, ar atsiribojame nuo ju, kaip nuo raupsuotoju? Gal mazai girdejau, gal mazai domiuosi, bet neteko is savo 5 kone 7 studiju teologijos metu suzinoti, kad stai pedofilas buves tapo kunigu ar vel sugrizo i savo darba, savo veikla, kad alkoholikas panores buti kunigu juo tapo, kad zudikas, prasiloses, narkomanas buvo krikscioniu bendruomenes priimtas ir tapo kunigu... Yra liudna, kai net pati bazn. vadivybe ziuri keistu zvilgsniu i asmenis, kurie uzaugo ar baige augti paskutinius metus iki brandos globos namuose, vertindami juos kaip nepilnaverciais, tokiais kaip tarsi be galuniu, kazko neturinciu, is nepilnaverciu seimu. na gal ir dar cia butu galima pamineti. pabreziu, kad nevisada buvau istikimas sau, bendruomenei ar Dievui. Visada galvojau atsistoti pries bendruomene, ir kaip praeitais amziais viesai ispazinti savo kaltes, bet baiminausi jos reakcijos, nes bendruomene, tai ne AA nariai, kurie nesusikabins uz rankos taves palaikyti, bet atmes, tarsi koki inksta. Kai uziimi vadovaujancia pozicija manau nasta popadideja ir slegia labiau, bet galetu juk kada ir vadovybe viesai pasisakyti del tam tikru poelgiu, kuriuos isaukia dazniau pagunda, nei Jezaus meiles kvietimas. na toks mano komentaras, apie silpnuosius ir ne.

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (6)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

Dienos mintis baneris

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Brabander

Galvojome, kaip pranciškonams įsitraukti į Klaipėdos miesto šventę, ir nusprendėme, kad būtų prasminga atkreipti dėmesį į miesto ištakas, nutarėme aplankyti tuos Baltijos jūros pakrantės miestus, kuriuose pranciškonai įsikūrė, prieš atvykdami į Klaipėdą.

VII šeimų susitikimas Milane

Milane gegužės 30 d. prasidės VII Pasaulinis šeimų susitikimas, į kurį susirinkusios šeimos iš viso pasaulio apmąstys labai aktualią ir svarbią temą: „Šeima: darbas ir šventė“.

Profesorius Marco Rossi

Krikščionio gyvenime vaizdas yra viena iš raiškos formų, tačiau jos neužtenka. Reikalinga patirtis. Gana dažnai iškyla būtent ši grėsmė, kad turime raiškos formas, už kurių nėra visiškai nieko.

Vaikų chorų šventė Kretingoje

Gegužės 26 dieną Kretingoje vyks XXII Vaikų ir jaunimo bažnytinių chorų šventė „Sveika, Jūrų Žvaigžde“, į kurią tradiciškai susirenka kelios dešimtys vaikų ir jaunimo chorų ne tik iš Žemaitijos, bet ir iš visos Lietuvos.