Giedrė Kazlauskaitė. Tebūnie mano Dievas silpnas
Vis galvoju, kad Lietuvoje man būtų gėda apsiskelbti ateiste. Mat jeigu ir būčiau ateistė, mano ateizmą kompromituotų apsišaukėliai, kiekviena pasitaikiusia proga spiegiantys apie inkviziciją ir eretikų laužus. Bėda ta, kad sunku sutikti vietinį ateistą, bent per plauką už Pirmai komunijai pasirengusį vaiką išmanantį ateizmą.
Tad koks jis gali būti ateistas. Tuomet bent jau žodžio šaknį tegu pasikeičia ir pasivadina tiesiog religijos nekentėju, teofobu ar pisteofobu. Tiesa, tiek pat gėda būtų skelbtis ir krikščionimi, nes ir tarp pastarųjų yra įvairiausių žmonių: nevykėlių, fundamentalistų, kvailių. Tačiau – ne – gėdos dėl krikščionybės natūraliai kažkaip neišgyvenu. Gal dėl to, kad ji didesnė už ratio reikalavimus.
Autoritetingų ateistų, tokių kaip Gintaras Beresnevičius, kuris ne tik puikiai išmanė krikščionybę ir kitas religijas, bet ir teoretizavo savo santykį su ja, – nė su žiburiu. Toli gražu ne kiekvienas apsišaukėlis mokėtų jį perskaityti. Įgyti bent mėgėjiškus religijotyros pagrindus. Svarbiausia jų, kaip religijos niekintojų užduotis, susidoroti su silpnumo projekcijomis, suvesti sąskaitas su tėvų ir senelių kartomis, tokiu būdu teigiant save. Trypiant bejėgiškumą, pasijauti nugalėtojais.
Tai tik emocinis, psichologinis poreikis, tačiau Vakarams jis brangiai kainuos. Atvejis Norvegijoje rodo, kad ant krikščionybės pripilta per daug vėmalų. Nesu tokių didingų reiškinių kaip fundamentalizmas ir ekstremizmas žinovė, tačiau man atrodo, kad Norvegijos įvykiai kilo ne iš vieno žmogaus liguisto mąstymo strategijos.
Krikščionybė visur nuosekliai niekinama, nes lytiniu ar rasiniu pagrindu iš žmogaus šaipytis negalima, o religiniu – visada prašom. Juk tai prietarai, tamsybės, bobučių prietarai, marazmai, stabmeldystė, vergavimas, pedofilija, diktatūra, retrogradų kvailybė. Internete dar ne to galima apie Bažnyčią pasiskaityti. Vienabalsis išsilaisvinusiųjų choras tomis pačiomis frazėmis palydės kiekvieną religinę užuominą.
O ir Lietuvoje, po žiaurios paauglių žmogžudystės, internetinis „Lietuvos ryto“ portalas padarė kvailiausią apklausą: „Kas dėl to kaltas?“ Tėvai, visuomenė ar mokykla? Gal, tiesa, dar anoniminiai kompiuteriniai žaidimai. Lyg kas nors vienas būtų už tai atsakingas, ir jam suvertus kaltę, sumažėtų kolektyvinė atsakomybė. Kaltas nebent racionalizmo įsigalėjimas, religinio mąstymo nykimas. Gyvybė neturi vertės, tariamasis teisingumas išstumia gailestingumą, kuris išvis nepatiriamas, nesuvokiamas, neišgyvenamas. Prisiminkime kad ir Kedžio dukrelės tąsymo istoriją.
Esu pastebėjus dar vieną tendenciją – žmonės yra tiek religiškai tamsūs, kad jie ir ateistą, besidomintį teizmu, apibūdina kaip religinį fanatiką, mat jis kalba apie religiją. Ką kalba, nesugebama net suprasti. Geriausia niekuo nesidomėti, tik apie viską turėri savo nuomonę. Kaip vaikai mokykloje, vienu balsu besiskundžiantys, kad mokytojas neleido išreikšti savo nuomonės. Kokios nuomonės, jau pamiršo. Turbūt tos, kad arbūzai auga ant medžių.
Keista, bet grynai ateistiniai animaciniai serialai, tokie kaip „Popiežiaus miestas“ ir „Pietų Parkas“ nežeidžia mano religinių jausmų. Ironija ten estetiška, humoras, nors ir juodas, pretenduoja į protingą kritiką. Žeidžia vidutinybių tamsumas, religinis obskurantizmas. Tarp akademinio jaunimo tyčiotis iš bet kokio religingumo yra norma. Tyčiojamasis dėl to, kad bijoma: transcendencijos, nežinomybės, mirties, gyvenimo, atsakomybės už klaidas ir nuodėmes.
Akivaizdus faktas, kad nuolat neapgalvotai yra žeidžiami tikinčiųjų jausmai, jų religinis gyvenimas niekinamas, iš jo bjauriausiai tyčiojamasi. Jis primityviai siejamas su prietarais, tamsumu, viduramžiais. Patys niekintojai, neretai apostatininkai, atstovauja „progresyviosioms“ mokslo, švietimo ir humanizmo jėgoms. Tik kai pasiklausai jų samprotavimų, pasidaro gėda ateizmo. Ir nors daugelį žmonių patraukia Kristus nugalėtojas, tebūnie mano Dievas silpnas, kad galėčiau jį kartais ir apginti.
Komentaras skaitytas LRT „Mažojoje studijoje“
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
„silpnas“ – čia juk metaforiškai pasakyta. Negi visai negebame suprasti ir analizuoti tekstų, tik paraidžiui?
Iglina,
Nežinojau, kad yra amžiaus riba, nuo kurios pradedi girdėti kas tau sakoma. Man atrodo, kad seni žmonės žymiai nesukalbamesni (jie nekeičia nusistovėjusios nuomonės) nei jaunuoliai.
Mokslas yra tik metodas, tik įrankis žmonių rankose. Tai pats geriausias įrankis pažinti pasauliui, tačiau visiškai su tavimi sutinku: blogose rankose jis gali labai pakenkti.
Nelabai suprantu apie tą straipsnį. Ten sakoma, kad subręsta 40 kiaušinėlių per mėnesį? Jei taip, tai turbūt atlikta kažkokia drąstiška manipuliacija, kuri turbūt nėra labai sveika. Bet jei moteris tiek savęs nesaugo, kad darytų iš savęs bandymų triušį, tai čia jau jos pačios kaltė.
Visiškai suprantu ir susirūpinimą dėl aborto. Geriau jau nepradėti nėštumo išvis, negu jį paskui nutraukti. Bet jei moteris buvo išprievartauta? Dar viena idėja, kurią mačiau filme, būtų tokia, kad moteris jau buvo pastojusi, kai sužinojo, kad tėvas yra serijinis žudikas. Bandė visaip to vaiko atsikratyt. Reikia atkreipti dėmesį ir į niuansus.
Labai gerai apie abortus rašo Sam Harris knygoje ''Letter to A Christian Nation'':
(...)If you are worried about human suffering, abortion should rank very low on your list of concerns. While abortion remains a ludicrously divisive issue in the United States, the "moral" position of the Church on this matter is now fully and horribly incarnated in the country of El Salvador. In El Salvador, abortion is now illegal under all circumstances.
There are no exceptions for rape or incest. The moment a woman shows up at a hospital with a perforated uterus, indicating that she has had a back-alley abortion, she is shackled to her hospital bed and her body is treated as a crime scene. Forensic doctors soon arrive to examine her womb and cervix. There are women now serving prison sentences thirty years long for terminating their pregnancies. Imagine this, in a country that also stigmatizes the use of contraception as a sin against God. And yet this is precisely the sort of policy one would adopt if one agreed with Mother Teresa's assessment of world suffering. Indeed, the Archbishop of San Salvador actively campaigned for it. His efforts were assisted by Pope John Paul II, who declared, on a visit to Mexico City in 1999, that "the church must proclaim the Gospel of life and speak out with prophetic force against the culture of death. May the continent of hope also be the continent of life!"
Of course, the Church's position on abortion takes no more notice of the details of biology than it does of the reality of human suffering. It has been estimated that 50 percent of all human conceptions end in spontaneous abortion, usually without a woman even realizing that she was pregnant. In fact, 20 percent of all recognized pregnancies end in miscarriage. There is an obvious truth here that cries out for acknowledgment: if God exists, He is the most prolific abortionist of all.
redakota. Tu dar per mažai nugyvenai, kad "išgirstum", kas tau sakoma. Paprastai kalbant apie mokslą, jo naudą. Pats savaime mokslas nėra nei geras nei blogas. Tokiu jį padaro žmonės, siekdami savo tikslų. Kai perskaičiau "alfoje" straipsnį apie lytinių ląstelių verslą, kilo labai nejuokingi klausimai:koks to dalyko tikslas..Juk normaliai moteryje subręsta viena, kartais dvi lytinės ląstelės..Ko galima tikėtis, kai jų subręsta 40?Ir kam tokio kiekio ląstelių reikia? Tas pats ir su abortais..Jei moteris turi teisę su savo kūnu daryti ką nori, tai kodėl ji leidžia, kad joje prasidėtų gyvybė??O jei jau leido, tai nereikia meluoti, kad tai irgi jos kūnas..O dujų kameros tikrai buvo naudojamos nacistų lageriuose. Ir nuo jų žuvo ne mažiau krikščionių, nei žydų.
Aguona,
Tuos tekstus skaičiau seniau. Tenai nepateikiami argumentai. Juose svaičiojama apie gyvybės svarbą, tačiau gyvybė, kurią norima išsaugoti tėra ląstelių rinkinys. Jei Bažnyčiai rūpi sumažinti kentėjimą, saugoti gyvybę, ne nuo to reikia pradėti. Joks žmogus, užmušantis uodą, negali sakyti, kad tą ląstelių rinkinį būtina išsaugoti. Uodas žymiai sudėtingesnis ir tikrai jaučia skausmą. Ginantys blastules tėra apakinti savo religinių įsitikinimų.
O jeigu būtų užfiksuota, kad blastulė gali kentėti kaip normalus suaugęs žmogus, turintis smegenis ir nervų sistemą, tada ją reiktų saugoti. Man pakaktų tokio argumento, tačiau, jei mokslas nors kiek pajėgus suprasti ryšį tarp organizmo sudėtingumo ir kentėjimo, uodas patiria daugiau skausmo nei blastulė.
redakota, na juk pati šiais klausimais nuolat "kauniesi" ir visus argumentus kuo puikiausiai žinai; kiek gi galima juos kartoti - pasiskaityk čia (plius komentarus): http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-06-28-balsavimas-del-dirbtinio-apvaisinimo-atidetas/65098 ir apskritai - visus skyriaus http://www.bernardinai.lt/seima_ir_sveikata/bioetika tekstus. Nors tu, mieloji, esi būtent tokia, apie kuriuos Giedrė rašo - tau argumentų juk nereikia...
Iglina,
O dujų kameros kartais nebuvo naudojamos Vokietijoje? Hitlerio laikais ir paliepimu? Hitlerio ateizmu tikrai neapkaltinsi. Kaip jis pats sakė: ,,Buvau ir esu katalikas.'' Kaip žmogus, nepamirštantis kiekvienam komentare pabrėžti, kad nemoku istorijos, truputį susimovei čia.
Abortai leidžia moteriai elgtis su savo kūnu kaip ji nori. Tau gal atrodo, kad geriau būtų, jog ta, kuri nori pasidaryti abortą iš nevilties taikytų senąjį metodą? Su virbalu? Gydytojo atliekamas abortas, nors ir yra operacija, vis tiek saugesnis būdas atsikratyti gemalo.
O kas blogai su ląstelių pirkimu? Jei žmogus gali atiduoti inkstą, tai kodėl neturėtų galėti atiduoti kelių mikroskopinių ląstelių? Kas tame nemoralaus? Gal gali pateikti etinį argumentą prieš ląstelių pardavinėjimą ar atidavinėjimą?
> "Kažkada Viduramžiais, skleisdami po pasaulį krikščionybę, katalikai išžudydavo praktškai visus, nenorėjusius nusižeminti prieš jų dievą ir jų šventikus, tačiau XX amžiuje Hitleriui nepavyko to pakartoti atvirai deklaruojant savo ketinimus".
nejuokinkit,progresyvieji ateistai,.Manau, kad ir dujų kameros buvo progresas. ir kokią gerovę kelia abortai? O kaip jūs paaiškinsit lytinių ląstelių pirkimą, kam tai reikalinga.Tokiais kiekiais, tokiom kainom?? Progresas, tik kam??
Bernadeta: "Jei jūs teisūs, tai ko neduodate ramiai tikintiesiems tikėti?"
Dėl to, kad jūs savo prietarais trukdote mokslui, žmonių lygybei, medicinai, švietimui ir visiems kitiems dalykams, kurie kelia žmonių gerovę ir mažina kančias.
blog.lrytas.lt/ateistas






















Broliai kapucinai





















Įdomu kokia čia metafora "silpnas"? Kaip galima dar kitaip interpretuoti šį žodį? Tegul tai lieka neatsakyta. Straipsnio autorė nuotraukoje atrodo tokia žavinga Dievo dukra, tokia nesuvaidinta ir tokia sutramdyta šypsena. Tikriausiai toje vaikų žaidimo aikštelėje tavo siela norėjo išsiskleisti visu dieviškumo potencialu, bet ir net šypsantis, kaip ir šiame straipsnyje, tu ją uždarei į narvą. Kodėl taip rašau, kad uždarei sielą į narvą? "Vis galvoju, kad Lietuvoje man būtų gėda apsiskelbti ateiste" - dėl tokių minčių. Jei tavo, miela Kazlauskaite, siela būtų laisvame skrydyje su Dievu, tai tokių minčių tu neturėtum iš viso, nes jos tik teršia visą Dievo Meilės pilną aplinką. Kodėl manau, kad tu savo sielą varžai? Todėl, kad teko sužinoti, kokia veikla tu užsiimi, ir kaip stengiesi, kad Dievo būtų daugiau, bet pamiršti patį svarbiausią dalyką - pirmiausia reikia keisti save, kad pakeistum aplinką. Kodėl tau reikia keisti save? Todėl, kad tavo siela verkia - ir karčiomis skausmo ašaromis - verkia, kai tu reiški tokias mintis, kurios yra ne kas kita kaip tavo žemiško gyvulinio proto emocijos, kurios neturi nieko bendro su Dievu. Pirmiausia, tai Dievas yra Tėvas. Tą parodė savo gyvenimu Jėzus iš Nazareto, kuris nebuvo Dievas visumine prasme, bet yra Sūnus Kūrėjas - mūsų Visatos Sutvėrėjas. Bet ar tu tai patyrei savo gyvenimu? Tu vis tiek varžai savo sielą ritualais ir dogmomis, ir neleidi jai bendrauti su Tėvu gyvai, juk Tėvas yra gyva ASMENYBĖ. Šis straipsnis ir rodo, kaip tu trukdai prasikalti savo sielos daigui. Tavo siela jau seniai trokšta nešti GYVĄ TĖVO ŠVIESĄ, kiek girdėjau apie tavo veiklą, bet tokiais straipsniais, tu tenkini tik savo žemiško gyvulinio proto emocijas, ir niekuo nesiskiri nuo tų visų, kuriuos išvardinai savo straipsnyje - jie yra ne kas kita, kaip tavo broliai ir sesės sieloje, nes jų visų taip pat yra tas pats Dievas - TĖVAS, nesvarbu, kad jie to nepripažįsta, ar tą neigia. Nuo to niekas nesikeičia. Ir čia svarbiausias momentas - Tėvas myli mus visus vienodai, visus be išimties - ateistus, katalikus, muslmonus, induistus, sveikus, ligotus, turčius, vagius, žudikus, etc. Tad TĖVO ginti nereikia. Jo kūrinija yra kur kas didingesnė ir didesnė, nei tu perskaitei biblijoje. Pažvelk į žvaigždes, ir pamatysi koks grožis. Pažvelk į ateistą - pamatysi tą patį grožį, jei MYLĖSI TA PAČIA TĖVO MEILE, O KAIP JA GALI MYLĖTI, KAI NESI JOS ATRADUS? Tėvo meilę patirsi tik bendraudama gyvai su JUO, IR JIS YRA NE KAŽKUR TOLI, BET TAVO VIDUJE - TAVO PROTE - ŠTAI TEN JO IEŠKOK, IR TAVO STRAIPSNIAI PAVIRS Į GYVENIMO IR ŠVIESOS STRAIPSNIUS. TADA TU EISI NE GINTI, BET MYLĖTI, IR TIKRAI MYLĖTI TĖVO MEILE, NES BŪSI GYVAME RYŠYJE SU JUO.
TUO PAČIU VISIEMS, PRAŠAU TĖVO, KAD JŪS IŠSKLEISTUMĖT SIELOS SPARNUS IR PAMIRŠTUMĖT INTELEKTUALIUS SUPAINIOJIMUS IR PAKLYDIMUS, NES INTELEKTAS NETURI NIEKO BENDRO SU DVASINIU IŠSIVYSTYMU.
RAMYBĖS JUMS.