Vis dėlto, ar klimato kaita susijusi su beprecedenčiu badu Afrikos rage? Tai klausimas, nuolat kylantis vos tik pasaulio žiniasklaidoje pasirodo žinių apie laukiamus ar netikėtus gamtos kataklizmus – uraganus, potvynius, sausras. Neįmanoma į šį klausimai atsakyti vienareikšmiškai, bet yra keletas problemos aspektų, apie kuriuos verta susimąstyti.

Afrikos rage siaučianti sausra kilo dėl vienas po kito sekusių menkai lietingų liūčių sezonų. Ten gyvenantys žmonės neleis sumeluoti, kad sausros, kurios šiame regione šiaip jau nebuvo kažkas visiškai naujo ar netikėto, kartodavosi kas 6-8 metus, tačiau pastaruoju metu stipriai padažnėjo ir kartojasi vidutiniškai kas dveji metai.

Meteorologiniai duomenys taip pat rodo tam tikrus reikšmingus pokyčius. Štai nuo 1960 iki 2006 m. Kenijoje vidutinė metinė temperatūra padidėjo 1 C, o Etiopijoje 1,3 C. Abiejose šalyse išaugo ir karštų dienų skaičius. Kalbant apie kritulius, statistika nėra tokia vienareikšmiška ir aiški: bendri meteorologiniai stebėjimai rodo, kad kritulių tendencijos regione reikšmingai nesikeičia, tačiau specilizuotų tyrimų duomenys leidžia matyti, kad liūčių sezono metu iškrentantis kritulių kiekis nuo 1980 m. sumažėjo.

Taigi turimi duomenys neįrodo, kad dabartinė sausra yra tiesiogiai susijusi su klimato pokyčiais. Tiesa, yra keletas atvejų, kai mokslininkai sugebėjo įvertinti ir numatyti žmogaus sukeltų klimato pokyčių įtaką kai kuriems ekstremaliems gamtos reiškiniams, tačiau tokių tyrimų patikimumas tiesiogiai priklauso nuo ilgą laiką renkamų duomenų apie oro sąlygas ir pokyčius, o tokius duomenis renkančios ir apdorojančios sistemos veikia tik Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Tuo tarpu jei kalbėtume apie sausras Afrikos rage, tai duomenų, padedančių ją prognozuoti kol kas nebuvo.

Kyla natūralus klausimas, ko galime tikėtis ateityje? Globalūs klimato kaitos modeliavimo projektai beveik neleidžia abejoti, kad ekstremalūs gamtos reiškiniai, tokie kaip sausros ir potvyniai, tik dažnės. Prognozuojama, kad jei nebus imtasi adekvačių veiksmų CO2 išmetamųjų dujų kiekiui mažinti ir šiltnamio efektui stabdyti, iki šimtmečio pabaigos temeratūra regione turėtų pakilti 3-4 C. lyginant su praėjusio amžiaus pabaiga.

Tuo tarpu kritulių kiekį prognozuoti kur kas sunkiau. Nors daugelis naudojamų modelių rodo, kad Rytų Afrikoje lietaus ateityje turėtų būti daugiau, tačiau jis pasiskirstys labai netolygiai ir tikėtina taip padidės potvynių grėsmė. Kita vertus, netrūksta studijų, kuriose nurodoma, kad kritulių kiekis regione laikui bėgant nuosekliai mažės.

Kylanti temperatūra ir sunkiai prognozuojamas kritulių kiekis neišvengiamai turės įtakos maisto produktų auginimui ir gamybai regione. Skaičiuojama, kad daugelyje rytų Afrikos valstybių derlingasis periodas, kai užauginamas pagrindinis grūdų derlius, iki amžiaus pabaigos sutrumpės maždaug 20 proc., o kai kurių kultūrų, pavyzdžiui pupelių, derlingumas sumažės dvigubai.

Taigi, kokios galėtų būti išvados. Nederėtų dabartinės sausros tiesiogiai įvardyti kaip klimato kaitos padarinio, tačiau kaip taikiai yra pasakęs seras Johnas Beddingtonas, Didžiosios Britanijos vyriausybės vyriausiaus patarėjas mokslo klausimais, „pasauliniai reiškiniai, tokie kaip šis, turi didesnę tikimybę įvykti kaip klimato pokyčių pasekmė“. Be to, nedera pamiršti, kad žmonių kančios, kurios kyla dėl sausros sukelto bado, ateityje gali kartotis ir į tai būtina atsižvelgti. Temperatūra šiaurės Afrikoje kils, kritulių kiekiai ir pasiskirstymas keisis, o tai ir taip jau labai prastą situaciją gali dar labiau pabloginti.

O ką gi galima ir reiktų daryti? Visų pirma, prisiminti, kad jei sausros kyla dėl lietaus stokos, tai badas – dėl žmonių veiklos ar neveiklumo. Kaip yra pastebėjęs ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Amartya Senas, badas nekyla gerai funkcionuojančiose demokratinėse valstybėse. Nėra abejonių, kad dėl situacijos Afrikos rage kalta ne tik sausra, bet ir šalies vidaus nesutarimai ir vykdoma politika. Neatsitiktinai labiausiai nuo sausros skurstančio bendruomenės yra ne tik nukenčianios nuo konfliktų, bet ir nuo dešimtmečius  trunkančios atsainaus valdžios požiūrio, kuris kaimišką gyvenimo būdą mato kaip nepageidautiną praeities reliktą.

Antra, badas atsleidžia didžiulį skurdžiai gyvenančių žmonių pažeidžiamumą nuo nevaldomų gamtos kataklizmų. Dabar valdžia ir tarptautinė bendruomenė žinoma turi skubiai užsiimti pagalbos teikimu ir gyvybių gelbėjimu, bet tuo pačiu siekti, kad pažeidžiamumas būtų sumažintas sustiprinant vientinių žmonių gebėjimą geriau kontroliuoti sausros ciklus, deramai jiems pasiruošti, pasirūpinti, kad galėtų rinkti ir apdoroti prognozavimui svarbius meteorologinius duomenis ir taip bent kažkiek prisitaikyti prie neišvengiamų klimato pokyčių. Be to, būtų naudinga smarkiai padidinti ilgalaikes investicijas regione ir remti smulkiuosius žemdirbius bei amatininkus, kurių veikla padėtų išsaugoti milijonus žmonių gyvybių vėl užklupus sausrai ar kitoms gamtos negandoms.

Ir nors kalbėdami apie klimato kaitą ir jos sukeliamas problemas mes dažniau norėtume pritarti tam sakinio dėmeniui, kuriame teigiama, kad tiesioginio ryšio tarp gamtos kataklizmų ir žmonių problemų bei nuostolių nustatyti negalima, vis dėl to kur kas naudingiau būtų koncentruotis į antrajį dėmenį, kuriame teigiama, kad jei nieko nedarysime, toks ryšys laikui bėgant taps vis akivaizdesnis.

Pagal Guardian.co.uk parengė Lina Valantiejūtė