„Būkite įsišakniję ir ant jo statykitės, tvirtėkite tikėjimu“ (Kol 2,7) – taip pakviesti į Ispanijoje vykstančias Pasaulio jaunimo dienas šiuo metu vyksta piligrimai iš viso pasaulio. Apie renginį, sutraukiantį milijonus tikinčio jaunimo, Bernardinai.lt kalbino Lietuvos vyskupų konferencijos Jaunimo pastoracijos tarybos sekretorę, daugelio Lietuvos jaunimo dienų organizatorę Margaritą Vyskupaitienę.

Ne visiems turbūt yra tekę susipažinti su Jaunimo dienomis, ar galėtumėte tiems, kurie nieko nėra apie jas girdėję, pristatyti, koks tai reiškinys?

Jaunimo dienos – tai susitikimas su popiežiumi. Visų pirma tikinčio jaunimo, bet dalyvauti kviečiami visi susidomėję. Šį Katalikų bažnyčios organizuojamą renginį inicijavo Popiežius Jonas Paulius II, pasižymėjęs ypatingu atvirumu jaunimui, ypatingu santykiu su jaunimu. Pasaulio jaunimo dienos vyksta kas trejus metus vis kitoje šalyje: vieną kartą Europos žemyne, kitą kartą – kitame kontinente. Tai didelis masinis renginys, pritraukiantis milijoną, kartais daugiau nei milijoną jaunų žmonių. Jauni žmonės sako, kad šiame susitikime galima išgyventi ir patirti gyvąją Bažnyčią.

Jaunimo dienų temą ir vietą paskelbia popiežius, pats parenka temą ir parašo jaunimui laišką, kuriame ją pagrindžia, duoda gaires, padedančias šią temą apmąstyti, kartu norėdamas perduoti Bažnyčios žinią jauniems žmonėms, kurių daugelis šiandien turbūt jaučia iššūkį būti krikščioniu kasdien.

Todėl kiekvienoms jaunimo dienoms parenkami šventieji globėjai – jie yra lyg laiko ženklai –  pavyzdžiai, kaip išlikti krikščioniu įvairiuose sunkumuose.

Jaunimo dienos taip pat turi savo maldą. Ji  yra svarbi, kad vestų mus į susitikimą su Dievu, kad jaunimo dienos būtų Dievo malonės, Dievo veikimo laikas, dvasinis įvykis.

Turbūt daugeliui Jaunimo dienos vis dar asocijuojasi su Popiežiumi Jonu Pauliumi II. Gal žinote, kokios aplinkybės lėmė patį pirmąjį jaunimo dienų paskelbimą? Kodėl popiežius jautė tokio renginio poreikį?

Jonas Paulius II labai mylėjo jaunus žmones dar nuo tų metų, kai dirbo dėstytoju. Vėliau jam buvo sunku atsisveikinti su savo studentais, kai sužinojo, kad yra kviečiamas vyskupo tarnystei. Vienoje savo knygų popiežius Jonas Paulius II rašė, kad tuo metu, kai vyko jaunimo dienos Denveryje (JAV), stovint prieš tuos tūkstančius jaunų žmonių jį užplūdo prisiminimai, kaip jis su savo studentais Lenkijoje plaukdavo baidarėm, sėdėdavo prie laužo, dainuodavo. Atsiminė, kad jaunimas visą laiką yra spontaniškas, drąsus, pilnas entuziazmo ir tai yra didelė dovana bei viltis Bažnyčiai, kiekvienai visuomenei. Jaunimo dienos tapo jaunystės dovanos vertės teigimu bei priminimu, jog dovanomis, kurias gauname iš Dievo, turime dalintis su kitais.

Pasaulio jaunimo dienos buvo suorganizuotos po 1984 metų jaunimo susitikimo su popiežiumi Romoje. Tai buvo tarptautiniai jaunimo metai, kuriais popiežius nusprendė žengti prie jaunų žmonių, ir pakvietė jaunimą per Verbų sekmadienį atvykti į šv. Petro aikštę. Visų nuostabai atvyko apie 300 tūkst. žmonių iš viso pasaulio.

Nuo 1984 metų jau įvyko nemažai jaunimo dienų, jos keitėsi, atsirado struktūruota programa, joms ruošiamasi iš anksto. Pirmaisiais metais jaunimas vyko atsakydamas į Popiežiaus kvietimą. Kaip manote, ar šiandien ši tradicija dar išliko? Ar jaunimas vyksta į PJD atsiliepdamas į Popiežiaus kvietimą susitikti?

Iš tiesų, kiek man teko klausti jaunų žmonių, kodėl jie vyksta į Jaunimo dienas, pagrindinis atsakymas būdavo – kad išgyventų gyvą Bažnyčią. Kad sutiktų ir pamatytų, kiek daug jaunų žmonių tiki, sustiprintų savo tikėjimą ir galbūt pasitarnautų kitam liudydami savo tikėjimą.

Man asmeniškai pasaulio jaunimo dienose labai brangus popiežiaus dalyvavimas, jo buvimas arti jaunų žmonių. Tai nėra protokolinis susitikimas, kur popiežius apsirengęs auksiniais rūbais sėdi soste kažkur toli. Pasaulio jaunimo dienose jis yra brolis Kristuje, tas, kuris patarnauja jauniems žmonėms. Šiose jaunimo dienose popiežius Benediktas XVI taps dvasios tėvu jauniems žmonėms, klausys jaunų žmonių išpažinčių bei turės daug susitikimų su jaunais žmonėmis, išgyvenančiais sunkumus.

Benediktui XVI-ajam jaunimo dienos Kelne buvo pirmos kaip Popiežiui. Daugelis pastebėjo, kad jis „savotiškai“ jose dalyvavo. Jauni žmonės tikėjosi, kad viskas bus taip, kaip buvo su Jonu Pauliumi II. Bet jis parodė, kad yra kitokia asmenybė. Benediktas XVI į minios skandavimus, šūksnius neatsiliepdavo tokiu pačiu būdu kaip Jonas Paulius II, visada laikydavosi labai santūriai ir rodydavo prašymą, reikalavimą išlaikyti rimtį bei pagarbą liturgijos metu. Jaunimui jis pasirodė griežtesnis, gal ne toks „savas“. Tačiau Pasaulio jaunimo dienose Sidnėjuje, Australijoje, jis jau buvo Pasaulio jaunimo dienų „fanas“. Tai buvo mano pirmas asmeninis susitikimas su šiuo Popiežiumi, bet jaučiau, kad jis buvo labai atviras ir labai arti. Nors mūsų grupę nuo jo skyrė didelis atstumas, bet tai, ką matėme per ekraną, ką įžvelgėme jo kūno kalboje, ką girdėjome jo balso intonacijoje – tai tikrai liudijo, kad jauni žmonės jam yra svarbūs.

Savo laišką jaunimui, skirtą šioms jaunimo dienoms Madride, Benediktas XVI pabaigia: „Noriu patikinti, jog visada tėviškai prisimenu jus savo maldose. Visus jus nuoširdžiai laiminu.“. Mane asmeniškai įtikina tie žodžiai ir, manau, kad Benediktui XVI jauni žmonės ir pasaulio jaunimo dienos – kaip susitikimas su jaunais žmonėmis – yra brangios.

Pasaulio jaunimo dienų vietos parinkimas – ar jis turi kažkokį principą? Kodėl jos šiemet vyksta būtent Ispanijoje?

Vietą parenka Popiežius. Bet valstybės, kurios mano, kad nori ir gali priimti tokį renginį, teikia prašymus. Kiek man žinoma, dabar yra daug šalių, kurios nori savo šalyje priimti Pasaulio jaunimo dienas. Popiežius turi didelį pasirinkimą, kur jaunimo dienos galėtų vykti.

Bet kodėl konkrečiai nori Ispanija, ar prieš tai norėjo Australija, Vokietija? Dėl to, kad tikintis jaunų žmonių būrys yra galinga jėga ir didelis liudijimas visuomenei. Pastebima, kad daugiausiai norą priimti PJD išreiškia labai sekuliarizuotos šalys, kuriose Bažnyčia išgyvena stiprų narių mažėjimą, kur tikintiesiems trūksta „ugnies“, pašaukimų į kunigystę. Dažnai tokiose šalyse tikintieji ir vietos Bažnyčia jaučiasi per silpni ar per maži vieni liudyti savo aplinkoje ir šį jaunimo susitikimą mato kaip galingą evangelizacijos instrumentą tiek jaunuoliams, kurie atvyksta, tiek visai visuomenei.

Aišku, vietos Bažnyčia, priimanti tokį renginį, daugiausiai jį organizuoja savanorių jėgomis. Tai reiškia, kad mažiausiai du metus Bažnyčia atideda visus savo reikalus į šoną ir viską pajungia Pasaulio Jaunimo dienų organizavimui. Visos parapijos, organizacijos, kunigai, vyskupai ir t.t. stengiasi kuo daugiau dėl jų padaryti.  Iš tiesų tokia veikla bendro tikslo vardan suburia vietos Bažnyčią ir ją sustiprina.

Tikiuosi, kad ir Ispanijoje po jaunimo dienų bus daug vaisių. Kiek teko girdėti iš australų, po Pasaulio jaunimo dienų Sidnėjuje (2008 m.) labai daug jaunimo sugrįžo į Bažnyčią, padidėjo dalyvaujančių rekolekcijose skaičius, išaugo jaunimo bendruomenės. Net ir tie žmonės, kurie matė piligrimus gatvėse ar priėmė juos savo namuose – tarp jų taip pat padaugėjo atsivertimų ir sugrįžimų į Bažnyčią. Manau, tai pagrindinės priežastys, ko šalys ir Bažnyčios tikisi.

Kuo Pasaulio jaunimo dienos apskritai skiriasi nuo kitų jaunimo festivalių, masinių renginių?

Tai tikinčių žmonių susitikimas, kurio centre ir pats svarbiausias yra Kristus. Nors į programą įtrauktas ir kultūros jaunimo festivalis, kuriame gali klausytis muzikos, žiūrėti kiną ar spektaklį, parodas... Bet visa tai – tik instrumentas, kad pamatytum kitų žmonių tikėjimo patirtį, o viskas kreipiama į Kristų. Tai yra esminis skirtumas.

Kokia yra pati Jaunimo dienų programa? Ko iš jos tikėtis, laukti jauniesiems piligrimams?

Pasaulio jaunimo dienų programa gerą dešimtį metų nesikeičia. Visuomet pirmą dieną būna atidarymo šv. Mišios, kurias aukoja vietos vyskupas ar kardinolas, ir tai būna tos šalies, tos vyskupijos svetingumo ženklas. Kitas tris dienas po pusę dienos vyksta katechezės, t.y. kiekviena tauta susirenka į vieną vietą ir klausosi savo šalies vyskupų sakomų katechezių – mokymų jaunimui. Šių katechezių metu skatinamas dialogas tarp vyskupų, kaip oficialios Bažnyčios, ir jaunimo. Jaunimas raginamas užduoti vyskupams klausimus, pasakyti savo nuomonę, dalintis liudijimais, net ir vyskupai drąsinami paliudyti iš asmeninio gyvenimo, kad vyktų dialogas tarp Bažnyčios hierarchų ir jaunų žmonių.

Popietę po katechezių vyksta jaunimo festivalis – renginiai, kažkuo primenantys Vilniuje vykstančius „Tebūnie naktis“.  Gauni programėlę su daugiau nei šimto įvairiausių renginių pasiūlymų ir gali eiti kur nori, pamatyti, ką nori, pasirinkti meno rūšį, kalbą...

Viena iš ryškesnių programos dalių – popiežiaus sutikimas. Atvykęs popiežius dažniausiai važiuoja gatvėmis, kuriose jį sveikina Pasaulio jaunimo dienų dalyviai ir tarsi įžengia į miestą – Madride jis pereis pro pagrindinius miesto vartus.

Nuotrauka iš www.madrid11.com

Kitas programos punktas – kryžiaus kelias. Madride jis bus daugiau stebimas ir išgyvenamas dvasiškai nei tiesiogiai visų einamas. Tačiau iš įvairių pasaulio šalių, kuriose persekiojama krikščionybė, bus išrinkti jaunuoliai, kurie kartu su popiežiumi eis visą Kryžiaus kelią.

Po Kryžiaus kelio penktadienį, šeštadienį prasideda piligrimystė pėsčiomis į susitikimą su Popiežiumi. Madride jis vyks kariniame oro uoste „Cuatro Vientos“ (Keturi vėjai). Vakare vyksta vigilija, kai Popiežius pasako homiliją ir išstato švč. Sakramentą. Tai įspūdinga patirtis, kai milijonas žmonių nutyla garbinimui, parodydami, kas yra centre.

Šią naktį piligrimai lieka nakvoti po atviru dangumi, nes kitą rytą Popiežius atvyksta aukoti jaunimo dienų pabaigos šv. Mišių, kuriose paskelbia, kur vyks ateinančios Pasaulio jaunimo dienos.

Jaunimo dienų metu veikia „Susitaikinimo parkas“, kur nuolat budi kunigai, galima atlikti išpažintį. Šalia vyksta nuolatinė adoracija. Dalyviai kviečiami užeiti ir į „Pašaukimų parodą“, kurioje prisistato daug Bažnyčios bendruomenių, vienuolijų.

Ar yra kokių nors naujovių Madride, kurių nebūdavo ankstesnėse Pasaulio jaunimo dienose?

Besiruošdami jaunimo dienoms, ispanai labai išnaudoja naująsias technologijas. Nežinau, ar taip bus ir pačiame renginyje, bet šiuo metu labai daug informacijos, žinučių, naujienų galima atrasti socialiniuose tinkluose, įvairiuose video reportažuose, laidose ir pan.

Dar viena jaunimo dienų naujovė ta, kad piligrimai pirmą kartą bus maitinami kavinėse. Ispanai žadėjo daug ispaniško maisto, kad šalį galėtume pažinti ir per kulinariją.

Galima paminėti ir naująjį „YouCat“ – katekizmą jaunimui, kuris yra lyg ir atskiras projektas, bet siejamas su šiomis pasaulio jaunimo dienomis. Profesorius, kurio iniciatyva šis leidinys gimė, audiencijos pas popiežių Benediktą XVI metu sakė: „Žinot, kai jauni žmonės katalikų bažnyčios katekizme perskaito ką nors apie eschatologiją, ar kitą sudėtingą terminą, jie tikrai visko iki galo nesupranta“. Po to susitikimo gimė jaunimo katekizmo idėja, prie kurios buvo ilgai ir nuosekliai dirbama. Pasaulio jaunimo dienose „YouCat“ gaus kiekvienas piligrimas, lietuviai taip pat.

Kiek apskritai dalyvių tikimąsi Pasaulio jaunimo dienose Madride?

Dar prieš pusmetį organizatoriai skelbė, kad yra pasiruošę priimti du milijonus jaunų žmonių. Šiuo metu užsiregistravę yra daugiau nei 420 tūkstančių jaunuolių. Pagrindinės šalys: Italija, Ispanija, Prancūzija, Amerika, Vokietija, Brazilija, Lenkija, Portugalija ir Argentina. Tiesa, Ispanijos vyskupas, atsakingas už jaunimo sielovadą, visiems nacionalinių vyskupų konferencijų atstovams perdavė žinią, jog Ispanijos Bažnyčia ir dienų organizatoriai turi ypatingą prašymą, kad kai jauni žmonės bus vyskupijų dienose (penkias dienas prieš pagrindinį renginį Madride), kiekvienas asmeniškai pakviestų vieną ispanų jaunuolį važiuoti kartu į Madridą. Todėl registruotis galima iki pat renginio pradžios.

Kaip Lietuvoje vyksta pasiruošimas Jaunimo dienoms? Kiek lietuvių jaunuolių žada jose dalyvauti?

Į Ispaniją vyksta apie 1300 lietuvių. Tai mažiau nei įprastai, nes kai jaunimo dienos vykdavo Europoje, lietuvių jose susitikdavo apie 2000.

Kaip manot, kodėl norinčiųjų dalyvauti sumažėjo?

Mes irgi klausiam – kodėl? Visų pirma, į pirmąsias jaunimo dienas galbūt buvo smalsiau važiuoti. Bet tai tikrai ne pagrindinė priežastis. Manau, vis dar išlieka svarbus ekonominis, finansinis veiksnys ir tai, kad Ispanija yra viena labiausiai nuo Lietuvos nutolusių šalių Europoje.

Jauni žmonės šiandien turi be galo daug galimybių ir labai stengiasi jas išnaudoti savo vasaros atostogų metu: vyksta uždarbiauti, dalyvauja tarptautiniuose projektuose. Jie renkasi ne tik tai, ką labiausiai nori veikti laisvalaikiu, bet ir ko labiausiai reikia.

O kaip joms ruošiamasi?

Vyskupų konferencijos jaunimo pastoracijos taryba rengia pasiruošimo programą. Šį kartą mes patys nieko nekūrėme. Pasirinkome kolegų lenkų sukurtą programą, kuri buvo lanksti, kūrybinga, su įvairiais siūlomais metodais, o jos pagrindinė mintis –„Tikėjimas kaip kelionė“. Pasiruošimui buvo numatyta dešimt susitikimų, jų programos talpinamos interneto svetainėje ir siūlomos grupėms.

Džiugu, kad daugelis grupių žiūrėjo į pasiruošimą jaunimo dienoms rimtai ir kūrybingai. Pavyzdžiui, Kaišiadorių vyskupijoje grupės išnaudojo ir „Facebook“, ir el. pašto galimybes, nes dauguma jaunuolių negalėdavo atvykti į susitikimą parapijos centre.

Taip pat pastebėjom, kad šiemet jauni žmonės patys labiau stengėsi susirasti lėšų savo kelionei. Daugelis darė rankdarbius, kepė pyragus, pardavinėjo juos mugėse, koncertuose ir pan. Aišku, tų pinigų keliasdešimties žmonių grupei neužteko, bet bendrų pastangų dėka keli nepasiturintys jaunuoliai galėjo išvykti į PJD Madride.

O Jums pačiai turbūt irgi ne kartą teko dalyvauti pasaulio jaunimo dienose...

Taip, mano pirmosios jaunimo dienos buvo Romoje 2000 metais, vėliau – 2002 m. Toronte, 2008  m. Sidnėjuje (Australija). Kelno dienoms 2005 m. aš padėjau ruoštis, bet pati nedalyvavau.

Kokie įspūdžiai? Ar jos skirtingos?

Visos jaunimo dienos iš tiesų skiriasi, nes skiriasi šalys. Labai daug priklauso nuo vidinio širdies nusiteikimo. Roma man buvo pirma, tad aišku, viskas buvo nauja, įdomu. Kanadoje man buvo labai sunki patirtis. Tuomet Jonas Paulius II buvo labai sunkios fizinės būklės ir kai Popiežius atvyko – pasaulis buvo sukrėstas jo liudijimo, kančios ir pastangų, o mes buvom kažkur kitur, bet ne su jaunimo dienų dalyviais. Tų dienų aš net nelabai noriu prisiminti ir nenoriu, kad tokie dalykai kartotųsi.

Ar vykti į Sidnėjų, ilgai svarsčiau, bet kai sužinojau, kad tema yra „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais“, tai pagalvojau, kaip čia nevažiuoti tos šv. Dvasios. Iš tiesų šv. Dvasia ten veikė, paliko labai stiprų įspūdį tiek apie pačius australus kaip tautą, tiek jų Bažnyčios šilumą, tiek Popiežiaus dalyvavimą.

Jūsų darbas neatsiejamas nuo jaunų žmonių. Gal pastebite, kas labiausiai jaunus žmones jaunimo dienose paliečia, kas jiems giliausiai įstringa?

Man patinka girdėtas posakis, kad Jaunimo dienose kiekvienam yra paruošta asmeninė dovana. Ir iš daugelio jaunų žmonių išgirstu, kad kiekvienas asmeniškai kažką gauna ir kiekvienas – vis kažką kito. Dažniausiai tą dovaną atranda per santykį su kitais jaunais žmonėmis. Popiežiaus buvimas kartu yra svarbus ir stiprus potyris, bet daugiausiai dovanų apsikeitimų įvyksta su šalia bendraujančiais, šalia keliaujančiais žmonėmis. Keista, Dievo Dvasia nepraūžia kaip koks uraganas ir labai akivaizdžiai nešviečia iš dangaus, bet per tam tikrą švelnų dvelksmą tu pajunti, kad Dievas veikia ir kad tai būtent skirta tau.

Jaunimo dienose labai stipri patirtis ir kartu iššūkis būna piligrimystės dovana, bendravimas su kartu keliaujančiais, atsivėrimas kitiems. Todėl labai svarbus dvasinis pasiruošimas ir nusiteikimas prieš ir kelionės metu, kad tavo širdis būtų atvira ir jautri, kad galėtum pažinti Dievo veikimą.

Kokių šiandien turite lūkesčių ir vilčių iš Pasaulio jaunimo dienų?

Pagrindinis noras, kad tai būtų Dievo malonės laikas, kad galėtume tai pajausti ir išgyventi kiekvienas asmeniškai. Ir tie sunkumai, kurie tikrai užklups, neužgožtų mūsų džiaugsmo, kad kiekvienoj situacijoj teisingai apsispręstume, pasirinktume, pasielgtume. Tiesiog žinotume, kur vykstame ir žinotume vardan ko visa tai yra. Pati asmeniškai, kiek teko susidurti su ispanais, turiu nuojautą, kad gali būti daug spontaniškumo, daug informacijos gali keistis. Pati sau primenu, jog nereikia važiuoti su nuostata, kad susimokėjus už piligrimo paketą sąlygos turi būti it viešbutyje, viskas aišku, viskas laiku. Gali nutikti, kad ir valgyt negausi, ir miegojimo sąlygos prastos, ir kad netilpsi į metro, ir kelias valandas eisi pėsčiomis, ir pan. Tikiuosi, kad tas nuovargis, įtampos ar konfliktai, kad jie piligrimų nenugalės ir sugebėsime dėmesį sutelkti į svarbiausius dalykus, t.y., kartu išgyventi Dievo buvimą ir pasiimti tą dovaną, kuri kiekvienam paruošta.

Pasaulio jaunimo dienos Ispanijoje vyksta 2011 m. rugpjūčio 11-21 d.

Kalbino Agnė Markauskaitė