Kun. Algirdas Toliatas. Išradinga širdis
Vos tik prarandame budrumą, žiūrėk, jau ir įsismelkė į širdį panieka ar bent jau iš aukšto žvelgiantis gailestis žmonėms, kurie mūsų akimis neatitinka visų padoraus krikščionio standartų. Žmonėms, kurie nėra iš mūsų rato.
Panašią situaciją atpasakoja ir evangelistas Matas: „Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams“ – tarsi provokuodamas aplinkinius atsako Jėzus įkyriai kanaanietei, svetimšalei pagonei, prašančiai Mokytojo pagydyti jos dukrą.
Moteris žinojo, su kuo turi reikalą, žinojo, kad jei gali sulaukti stebuklo, tai tik iš Jo. Tad neatlyžta ir jos atkaklus beldimas sulaukia atsako: „Tebūnie tau, kaip prašai, nes tikrai didis tavo tikėjimas“. Ar Jėzus šitaip pasakytų ir apie mane?
Homilijos autorius kun. Algirdas Toliatas yra Vilniaus šv. Filipo Nerio oratorijos bendruomenės narys.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
labai labai aciu uz puikiu zodzius, einancius is gilios sirdies! Dieve, duok mums atvira ir isradinga sirdi!
Čia jokio stebuklo nebuvo. Juk kanaanietės dukra niekuo nesirgo, nebuvo nuo ko jos išgydyti. Reikėjo mergatę gelbėti nuo išprotėjusios motinos.
Turbūt tikslu būtų sakyti : "...iš aukšto žvelgiančio gailestis...". Žmogaus, kuris žvelgia iš aukšto. Pats gailestis to nedaro. Toks posakis, kaip autoriaus parašyta - bereikalingas naujadaras, o ne mano pastaba nepriimtinas logizavimas.
Ačiū. Išklausiau homiliją ir radau kai ką ir sau... kaip galėčiau paguosti, sustiprinti savo artimą, kuris šiuo metu gal jaučiasi besimaitinantis tik trupiniais nuo šeimininko stalo. Tai, kas matyti išorėje, ne visada atspindi tai, kas yra žmogaus širdyje. To nevalia pamiršti.
Vos tik prarandame budrumą, žiūrėk, jau ir įsismelkė į širdį panieka ar bent jau iš aukšto žvelgiantis gailestis žmonėms, kurie mūsų akimis neatitinka visų padoraus krikščionio standartų. Žmonėms, kurie nėra iš mūsų rato... prisipažino
taigi, pirma eina diagnozė- tik paskui suvokiamas gydymo reikalingumas