Tikras muzikos vandenynas – nuo baroko didybės, ataidinčios tarsi vargonų gaudesiu, iki bravūros ir ekscentriškų sąskambių kupino modernaus instrumentinio teatro. Po tokias skirtingas garsų teritorijas klajoja akordeono virtuozas Martynas Levickis, užsimojęs įtikinti klausytojus: jo instrumentui neegzistuoja tabu.Tuo klausytojai galės įsitikinti jaunono atlikėjo koncertuose Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje rugpjūčio 18 ir 20 d. 19 val.

„Lietuvoje daug kam akordeonas – tai tik liaudies instrumentas. Mano misija įrodyti, kad taip nėra”, - neseniai prisipažino M. Levickis. Panašių tikslų sau kelia visas būrys kūrybingų šalies akordeonininkų, pristatydami savo rengiamuose festivaliuose netikėčiausių projektų.

Tačiau Martynas savo charizma ir maksimalizmu, ko gero, gali pasiekti daugiau už visą kolegų bendruomenę. Sublizgėjęs „Lietuvos talentų” televizijos konkurse, šis atlikėjas atvėrė akis tūkstančiams tautiečių, net neįtarusių, kiek galių slypi įprastoje akordeono „dėžutėje”.

Daugybės tarptautinių ir nacionalinių konkursų nugalėtojas M.Levickis nelabai patenkintas jam klijuojama klasikinio muzikanto etikete. „Akordeonas – modernus instrumentas. Jis taip ištobulintas, kad tinka pačiam įvairiausiam repertuarui”, - aiškina virtuozas.

Martynas netgi pabandė pats kurti muziką, tik koncertuose jos neatlieka. Tačiau jis itin noriai groja savo amžininkų kūrinius.

„Aš jaučiu visus stilius - džiaugiuosi savo universalumu”, - nesikuklina atlikėjas, kartu pripažindamas, kad jo laimėjimai yra sunkaus darbo vaisius.

Dar pirmoji Martyno mokytoja Šiaulių S. Sondeckio konservatorijoje Marytė Markevičienė įdiegė jam atkaklumą siekti užsibrėžtų tikslų. Šiai dėstytojai muzikantas dėkingas už savo pirmąsias sėkmes. Martynas būdamas dvylikametis pradėjo skinti laurus konkursuose Lietuvoje, Italijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse.

Tačiau naujasis jo gyvenimo etapas – studijų metai Londone – užvertė naujais išbandymais. M. Levickiui teko ne tik daug išmokti Londono karališkojoje muzikos akademijoje, bet ir pačiam pasirūpinti pragyvenimu. Mat šiauliškis spontaniškai pabandė sėkmę Londone, o nusišypsojus laimei, turėjo suktis iš paskutiniųjų, kad jos nepaleistų iš rankų.

„Jei ką nors pradedu, einu iki galo”, - neslepia Martynas. Uoliai studijuodamas jis surado laiko dar ir mokyti jaunimą, ėmė vis dažniau sulaukti kvietimų koncertuoti.

M. Levickis ne kartą gastroliavo netgi JAV, o neseniai pasirodė šiuolaikinės muzikos festivalyje „Sounds New” Kenterburyje.

„Aš neįsivaizduoju savo gyvenimo be muzikos. Tai – mano pašaukimas”, - nebijo sau prisipažinti vaikinas, spėjęs pajusti tikrąjį nelengvos muzikanto duonos skonį.