Europos Komisija Tarybai ir Europos Parlamentui pateikė reglamento, kuriuo būtų nustatytas daugiametis Baltijos lašišų išteklių tausaus valdymo planas, projektą, informuoja Žemės ūkio ministerija. Mokslininkų nuomone, laukinių lašišų ištekliai maždaug trisdešimtyje Baltijos intakų neatitinka saugių biologinių ribų, ir joms gresia genetinės įvairovės sumažėjimas.

1997 m. Tarptautinės žvejybos Baltijos jūroje komisijos nustatytas neprivalomas valdymo planas baigė galioti 2010 m., o be naujo plano nebūtų išteklių valdymo tikslų, todėl žvejams bei turizmo verslo subjektams bus sunku prognozuoti, kaip ištekliai bus valdomi toliau.

Todėl Europos Komisija siūlo naują daugiametį Baltijos lašišų išteklių valdymo planą. Jo tikslas yra tausus visų lašišų išteklių naudojimas ir tinkamas išsaugojimas Baltijos jūroje ir jos intakuose.

Reglamentu konkrečiai siekiama, kad:

- Baltijos lašišų ištekliai būtų naudojami tausiai, remiantis didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principu;

- Būtų apsaugotas genetinis Baltijos lašišų išteklių vientisumas ir įvairovė.

Už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga Europos Komisijos narė Maria Damanaki sakė: „Įsigaliojus reglamentui bus sudarytos sąlygos Baltijos lašišų sužvejoti tiek, kad jų ištekliai ilgainiui galėtų atsinaujinti. Tinkamai valdant išteklius, Baltijos lašišų žvejyba ir ateityje išliks darbo vietų ir pajamų šaltiniu”.

Kontekstas

Pagrindiniai daugiamečio plano elementai:

- nustatyti aiškūs tikslai ir tiksliniai rodikliai, pvz., per dešimt metų nuo šio reglamento įsigaliojimo pasiekti 75 % galimo lašišų rituolių prieaugio kiekvienoje laukinių lašišų upėje;

- bendras leidžiamas sužvejoti kiekis bus taikomas jūrų žvejybai, tačiau jo privaloma laikytis ir žvejojant iš nežvejybinių laivų, kuriais teikiamos rekreacinės žvejybos paslaugos;

- siekiant apsaugoti migruojančias lašišų pateles pakrančių vandenyse valstybės narės privalo ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo plano įsigaliojimo apibrėžti ir įgyvendinti technines apsaugos priemones, pvz., nustatyti uždaras zonas ir ribotus sezonus;

- siekiant apsaugoti genetinę laukinių lašišų išteklių įvairovę laipsniškai mažinamas lašišų išleidimas upėse su žmogaus sudarytomis kliūtimis, kur laukinių lašišų populiacijos negali atsikurti savarankiškai;

- laukinėms lašišoms apsaugoti bus teikiama finansinė Europos žuvininkystės fondo (EŽF) parama tiesioginiam laukinių lašišų išteklių atkūrimui upėse, kur gali išsilaikyti savarankiškos laukinių lašišų populiacijos.

Pasiūlymas atitinka ES aplinkos politiką, ypač Buveinių direktyvos, Vandens pagrindų direktyvos ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvos tikslus. Tikimasi, kad jis padės atkurti Baltijos lašišų išteklius ir užtikrins tausų jų naudojimą.

Pasiūlymo aplinkos elementai grindžiami Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) parengta moksline nuomone, socialiniai ir ekonominiai elementai - Suomijos medžioklės ir žvejybos tyrimo instituto vertinimu ir Žuvininkystės mokslinio, techninio ir ekonominio komiteto nuomone bei vertinimu.

Daugiau informacijos:

- Reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos lašišų išteklių ir tų išteklių žvejybos valdymo planas, projektas.

Mokslininkų nuomonės ir suinteresuotųjų šalių atsakymai į konsultacijos su visuomene klausimus skelbiami Europos Komisijos žuvininkystės ir jūrų reikalų padalinio svetainėje.