Rugpjūčio 16–21 dienomis Madride vyksta Pasaulio jaunimo dienos. Savaitgalio renginiuose laukiama milijono jaunų žmonių iš viso pasaulio. Juos į savo šeimas priims Madrido gyventojai, parengtos ir įvairios kitos struktūros. Mugių ir kongresų komplekse IFEMA pirmieji apsistojo savanoriai, – taip pat ir jie iš visų pasaulio šalių.

Šiomis dienomis numatyti ir protestai: pavyzdžiui, „indignados“, tai yra pasipiktinusių asmenų, kurie sakosi protestuojantys ne prieš patį popiežių, o dėl to, kad tiek daug visuomeninių lėšų sunkmečiu išleista ruošiantis jo vizitui.

Ispanų dienraštis ABC paskelbė Lauros Danielės interviu su Antonio Maria Rouco Varela, Madrido kardinolu ir Ispanijos vyskupų konferencijos pirmininku, kuris neabejoja, jog įvykis turės didžiulį poveikį Bažnyčiai ir Ispanijai. Kardinolas įsitikinęs didžiuliu Pasaulio jaunimo dienų „humanizuojančiu poveikiu“, gebančiu pakelti visuomenę, kamuojamą „ne vien ekonominės krizės“. Tekstą, kuris buvo paskelbtas rugpjūčio 14 d., pateikiame kiek sutrumpintą.

Kaip sekasi ruoštis PJD?

Susiduriame su įprastais sunkumais, įgyvendindami itin sudėtingą programą, tačiau viskas vyksta labai sklandžiai. Madridas šiomis dienomis taps didele milijono jaunų žmonių šeima. Kaip kiekvienoje šeimoje, reikia pasirūpinti stogu virš galvos, maistu, dvasine pagalba... Žodžiu, žmogiška ir dvasiškai palankia aplinka, pačia geriausia! Juk tai didi akimirka – susitikimas su Jėzumi Kristumi, susitikimas kuriuo rūpinasi Šventasis Tėvas, galvodamas apie jaunimą trečiojo tūkstantmečio aušroje. Madride išryškės „šeima“, kuri įtikinamai atskleis, kas yra Bažnyčia, vadovaujama Petro įpėdinio, popiežiaus, vienijančio Tėvo krikščioniją. Tad visa, kas yra ruošiama, nuo šventinių iki liturginių momentų, įgyja nepaprastą reikšmę ir mastą.

Ar buvo tam tikrų ypatingų priežasčių, dėl kurių Ispanija pasirinkta Pasaulio jaunimo dienoms?

Daugiau nei viena. PJD sugrįžo į Europą po Sidnėjaus (2008). Iš didžiųjų Europos šalių, turint omenyje Katalikų Bažnyčios narių skaičių tarp gyventojų, beveik visos jau turėjo PJD, – Roma taip pat priglaudė jas jau du kartus. Tad, kai Madridas paprašė – nebuvo nieko keisto.

Kalbant apie specifines priežastis, reikia pasakyti, kad, turėdami Madrido arkivyskupijos jaunimo sielovados patirtį, universitetų misijos, jaunimo misijų ir viso mūsų sielovados plano patirtį, norėjome mūsų nueito kelio vaisiais pasidalinti su visa Bažnyčia. Tad pasiūlėme Šventajam Tėvui, kad pasinaudotų mumis kuo tinkamiau PJD sielovadai.

Mums padėjo ir Ispanijos savitumas, ryškiai paženklintas „katalikiškumu“, tai yra jos istorinis pašaukimas visuotiniam atvirumui. XVI amžiuje Bažnyčia Ispanijoje atvėrė šiuolaikinės Bažnyčios istorijos puslapį: ji savo misijomis atvėrė Bažnyčiai be galo plačių ir ligi tol nepažintų horizontų, naują visuotinumo suvokimą. Bažnyčia atsivėrė Naujajam pasauliui, tik ką atrastam.

Ar palankų sprendimą lėmė taip pat ir dabartinis Ispanijos kontekstas, kurį Benediktas XVI pavadino „agresyviu laicizmu“?

Nemanau. Bet kuriuo atveju, vykdamas vizito, popiežius visada atsižvelgia į žmogiškuosius ir bažnytinius momento ir vietos bruožus. Vis dėlto man neatrodo, kad priimant sprendimą šis motyvas būtų buvęs pagrindinis. Nors būtume ir itin palankioje dvasinės sielovados situacijoje, popiežius vis tiek būtų pasirinkęs Ispaniją. Bet kuriuo atveju išskirtinė Dievo dovana yra tai, kad popiežius mus aplanko tuomet, kai išgyvename moralinę ir religinę krizę, kuri apėmusi ne vien Ispaniją, bet ir Europą.

Jau Jonas Paulius II, lankydamasis čia 2003-iaisiais, primygtinai ragino ispanus katalikus ir Bažnyčią Ispanijoje neužmiršti mūsų misijų pašaukimo šiuo konkrečiu naujosios evangelizacijos momentu.  

Popiežius į šias PJD sukvietė tikinčiuosius ir netikinčiuosius. Kokia šio susitikimo dvasia?

Parodyti Bažnyčią, kuri, skelbdama Evangeliją, išlieka atvira pasauliui. Tai gera naujiena visiems, kurie nori ją išgirsti. Parodyti, kad ji yra prieinama, kalba apie tiesą ir gėrį, kurio žmogus laukia, jei neužsidaro nuo Dievo.

Tai, kaip prisistato ir plėtojasi Bažnyčios patirtis Pasaulio jaunimo dienose, padeda nekatalikams jaunuoliams žinią lengviau priimti ir suprasti, kadangi ji priimama per žmogišką patirtį: be galo turtingą dvasiškai, stipriai persmelktą brolystės. Priima, kaip liudijimą to, kas yra Evangelija, išgyventa ir verifikuojama jų gyvenimo kontekste.

Džiaugiamės, kad Šventasis Tėvas sukvietė visą pasaulio jaunimą, nesvarbu, kokia yra jų tikėjimo situacija. Neabejoju, kad daugelis atvyks nusiteikę smalsiai ir skeptiškai, bet kartu ir su tam tikru lūkesčiu: „o kas man nutiks? Mano gyvenime gali įvykti kažkas naujo ir didžio.“

Daugeliui tai bus jaudinama akimirka ir atsivertimas, pakeičiantis egzistencijos tėkmę. Tiems, kurie jau yra Bažnyčioje, – proga giliau pažinti savo krikščioniškąjį pašaukimą: ar tai kunigystės, pašvęstojo gyvenimo, ar santuokos ir krikščioniškos šeimos.

Koks, Jūsų manymu, galėtų būti, PJD poveikis visuomenei?

Madridas išgyvens dienas, kupinas tikro džiaugsmo, nepažinto ir užkrečiančio. Originalumo, kuris toli pranoksta daugelio jaunų žmonių pramogavimo įpročius. Nepaprastą judrumą, kuris suteikia linksmumo ir nieko neerzina. Tai bus pasigėrėjimo kupinos dienos, kurios primins mums, jog egzistuoja kitoks jaunimas, ne vien tas, kurį daugelis esame įpratę laikyti normalų, – jaunimas atviras Dievui ir Evangelijai, kuris nori, kad jo gyvenimas būtų tarsi Dievui tariamas „taip“, kupinas jautrumo artimui, jo problemoms: nedarbui, sunkumams šeimoje ar profesinėje veikoje; be galo dosnus jaunimas.

Žodžiu, įvairiausias problemas mūsų visuomenėse patiriančios jaunosios kartos susitinka su šiais paslaugiais jaunuoliais, liudijančiais kitokią žmoniją, žengiančius meilės civilizacijos keliu.

Madridas, taip pat ir Ispanija bus bent jau paguosta bei nuraminta, ir gaus impulsą pasukti naujais keliais su dvasiniu nusiteikimu ir jėga, kuri padės rasti teisingą ir solidarų sprendimą daugeliui jų problemų.

Manote, kad šios PJD padės atgauti prarastas vertybes?

Padės mums visiems, ypač jaunimui, gyvenime remtis šūkiu, kurį siūlo PJD: „Tvirti tikėjimu“. Padės jausti laimę radus Tą, kuris mums suteikia pagrindą, kad galėtume gyventi tvirtai ir remdamiesi vertybėmis. Tai nėra tas pat, kas kalbėti iš aukšto ir išdidžiai, tačiau ramiai, išsamiai, nedvejojant.

Ir jaučiant pašaukimą paversti tikėjimą darbais, faktais ir gyvenimo būdu.

Taip, būtent šitokie bus PJD vaisiai: atvykusio jaunimo ir juos priimančios visuomenės tikėjimo atnaujinimas.

Tai tiesiogiai susiję su nauju įvertinimu tokių elementarių dorybių kaip nuolankumas, solidarumas, teisingumo jausmas, tvirtumas ir kuklumas. Krikščioniškoji meilė sužadina žmonių ryžtą imtis organizuoti pasaulį pagal teisingesnį kriterijų, prisiimti artumo, draugiškumo, ištiestos rankos laikyseną, padėti širdžiai ir sielai. PJD patirtis turi savyje didžiulį humanizuojantį poveikį.

(...)

Ar turite galvoje vien ekonominę krizę?

Be abejo, išgyvename ekonominę ir finansų krizę, tačiau kartu ir etinę, žmogaus sampratos krizę.

Kartais mąstoma ir veikiama, tarsi būtų įmanoma greitai įveikti ekonominius ir materialinius krizės aspektus, nekreipiant dėmesio į moralinį, dvasinį ir intelektualinį foną, kuriame jie vyksta ir kurie sąlygoja krizę iš esmės.

Tad popiežiaus susitikimas su Ispanijos universitetų dėstytojais, mano galva, yra Apvaizdos dovana. Kita vertus, tai puikiai dera su popiežiaus vykdomos tarnyste, kaip Ganytojo ir Visuotinės Bažnyčios Mokytojo.

Ar organizuojant šį renginį pasigendate bendradarbiavimo dvasios, ypač su Vyriausybe, taip pat ir kitais svarbiais klausimais?

Toks pozityvus ir nuoširdus bendradarbiavimas, koks vyksta per šias PJD, yra puikus pavyzdys ateičiai, kaip gali vykti bendradarbiavimas šiais ir kitais klausimais, susijusiais su Bažnyčios misija ir jos tarnyste visuomenei bei žmonėms.

Nėra abejonės, kad PJD padeda mums įvertinti, kokia svarbi yra atvirumo ir Bažnyčios misijos supratimo atmosfera, kai kalbama apie bendrąjį gėrį, tai yra, kai sprendžiamas teisingos, solidarios, išties žmogaus orumui draugiškos visuomenės kūrimo klausimas. Žmogaus orumas šiandien nuolat patiria grėsmę ir jo šiurkščiai nepaisoma, ypač, jeigu jis pridengtas skurdo, silpnumo ar yra beginklis.

Ispanijoje vyksta daugybė tarptautinių renginių, tačiau PJD atveju Bažnyčia tarsi „privalo“ pateisinti renginio šventimą ekonomine nauda, kurią atneš popiežiaus vizitas. Ar Bažnyčia jaučia spaudimą?

Tai įprasti kaltinimai. Situacija kartojosi ir 1989 metais, popiežiui lankantis Santjage. Beje, toks kaltinimas labai būdingas šiuolaikinei, suprantama, postmoderniai visuomenei, matant, kaip kai kurie jos sektoriai traktuoja Bažnyčią.

Priekaištas iškilo gana vėlai ir be didesnio ekstremizmo. Aiškų atsakymą, man regis, davė PJD finansų direktorius Fernando Giménezas Barriocanalas. Jis aiškiai aptarė šį klausimą, pateikdamas atsakymą klasikine scholastų vartojama ad hominem forma.

Popiežiaus vizitui ne tik kad nereikės papildomų lėšų, bet jis atneš naudos, atvers naujų ekonominių galimybių Madridui ir Ispanijai, sukurs naujų darbo vietų.

Pagal Ispanijos dienraštį „ABC“ parengė Saulena Žiugždaitė