„Repo senių“ koncertas. Rūtos Kazlauskaitės nuotrauka

Jau šį savaitgalį, rugpjūčio 12–15 dienomis, Šventojoje įvyko vienas laukiamiausių ir bene masiškiausių vasaros renginių – elektroninės muzikos festivalis „Satta Outside“. Jame apsilankęs kone trečdalis Lietuvos jaunimo turėjo galimybę išgirsti per 110 atlikėjų iš Lietuvos bei užsienio. Penktąjį kartą įvykęs festivalis sulaukė svečių iš JAV, Didžiosios Britanijos, Rusijos, Italijos, Vokietijos ir Prancūzijos.

Svarbiausias festivalio svečias – „Ghoestpoet“. Rūtos Kazlauskaitės nuotrauka

Pagrindinė festivalio teritorija buvo suskirstyta net į keturias scenas. „Arenoje“ pasirodė stambiausios melomanų pamėgto renginio „žuvys“. Festivalio svarbiausiu svečiu laikytas britas, pasivadinęs „Ghoestpoet“, energingai išjudino ne tik publiką, bet ir betoninius scenos mūrus. Tik šiemet išleidęs savo debiutinį albumą ir britų „Mercury“ prizui nominuotas jis įrodė, kad vardo užsitarnavimas nebūtinai trunka ilgus kūrybinio gyvenimo metus.

Dar vienas atlikėjas, kurio vardas buvo linksniuojamas prieš pasirodymą bei garsiai skanduojamas po jo, buvo taip pat tik visai neseniai įsižiebusi žvaigždė iš už Atlanto „The Gaslamp Killer“. Jo pasirodymui netrūko nei šokėjų, nei vizualinių efektų, nes tiek sceną, tiek publiką užvaldė šio, rodos, niekad nepailstančio veikėjo charizma.

Tautiečiai taip pat plūdo į pagrindinę sceną pasižiūrėti, palinguoti ar gerai paūžti kartu su lietuvaičiais reperiais „Despotin Fam & The Big Band“. Šios grupės branduolį sudarę Vaiperis, Liezhuvis, Shmekla ir MC Andrewla bei instrumentalas hip hopo ritmu užkūrė tikrą pirtį ganėtinai ramų šeštadienio vakarą Lietuvos kurorte.

Festivalio „Satta Outside“ akimirka. Rūtos Kazlauskaitės nuotrauka

Nevalia pamiršti, kad ant pagrindinės festivalio „Satta Outside“ scenos užlipo tokie elektronikos gamintojai, kaip antai – plataus kūrybinio mąstymo atlikėjas iš Didžiosios Britanijos „Kelpe“, jau spalį išleisiantis trečiąjį savo albumą „The Other Side“ vokietis „Robot Koch“, dar šiais metais klube „Satta“ pasirodęs amerikietis „Machinedrum“ ir jo tautietis Mike Slott.

Ypač gausus atlikėjų sąrašas futuristinės muzikos garsais glostė publikos ausį scenoje „Palapinė“. Čia vyko „Ritmo kovos“, pasirodė „Young Montana?“, „Kubus“, „Remedy“ ir „Mondayjazz“ plokštelių sukėjai. Tie, kurie atvyko ne pamiegoti, o šokti, linguoti ar tiesiog pasimėgauti drum, techno, dub ar elektroninės muzikos melodijomis, ši vieta buvo tikras išsigelbėjimas. Joje veiksmas vyko nuo pietų iki ankstyvo ryto...

Šiek tiek lengvesnės muzikos mėgėjai buvo kviečiami apsilankyti „iDeal“ scenoje, įsikūrusioje ant Šventosios upės kranto. Čia taip pat buvo galima išvysti vizualinę Vilniaus dailės akademijos studentų suburtos menininkų grupės, pasivadinusios „Nidos meno kolonija“, projekciją „Kitam krante“.

Dar viena „Kempingo“ scena išsiskyrė melodingu roko atspalviu. Ypač daug publikos dėmesio sulaukė jau seniai „neformaliam“ Lietuvos melomanų būriui žinomi „Repo Seniai“. Kadangi ši scena buvo įsikūrusi prie pat palapinių miestelio, veiksmas joje vyko tik iki vidurnakčio.

Dj Mamania. Rūtos Kazlauskaitės nuotrauka

Bene pati maloniausia festivalio dalis – vakarėlis „Beach“ muzikinėje erdvėje. Ant jūros kranto įsitaisiusi paplūdimio scena užvaldė daugiatūkstantinę festivalio lankytojų minią. Pačiu šviesiausiu dienos metu nuo kaitros buvo galima slėptis tik po skrybėlėmis, kepurėmis ar akiniais, o atsigaivinti tik šaltomis Baltijos jūros bangomis, gėrimais bei muzikiniais garsais, sklindančiais iš „Red Bull“ paženklinto autobusiuko. Jaunimą (ir ne tik) linksmino „Club Tropicana“ susibūrimo didžėjai, „Dj Quazar“, Manfredas bei publikos numylėtinis „Dj Mamania“. Čia gėrimai, šurmulys, šokančiųjų balsai liejosi visiškai laisvai bei niekieno netrikdomi nuo vidurdienio iki pavakario.

Tiems, kam paplūdimio vakarėlyje apsisaugoti nuo įkyrios saulės nepagelbėjo jokios apsaugos priemonės ir kuriems mažumėle perkaito visos organizmo vedinimo sistemos, festivalio organizatoriai pasiūlė alternatyvą. Dienos metu pagrindinėje renginio erdvėje veikė turgelis, kuriame už prekystalių stovėjo „Niekniekiai ir ko“, „Tu tu ledinukai“, „Future sentiments“ bei kitų parduotuvių prekeiviai. Lankytojams čia taipogi buvo siūloma užsukti į „Reivo kirpyklą“, kurioje savo galvas patikėjo drąsiausi ir sentimentaliausi „reivo“ gerbėjai. Aksesuarų, drabužių palapinės kvietė ne tik pasižvalgyti, bet galbūt šį bei tą įsigyti.

Festivalio „Satta Outside“ akimirka. Rūtos Kazlauskaitės nuotrauka

Verta paminėti, kad festivalis „Satta Outside“ buvo įspūdingas ne tik atlikėjų skaičiumi ar turgavietės dydžiu, bet ir kitokio meninio pobūdžio dalimi. Kitoje „Arenos“ pusėje buvo įkurtas „Reivo muziejus“. Čia pasitelkus konceptualizmą (padangų krūva) bei vizualinę medžiagą (projektoriumi rodomos nuotraukos, skrajutės) buvo stengiamasi perteikti tikro plačiakelnio „reiverio“ dvasią. Šio muziejaus atidarymo metu specialų setą leido „Dj Saga“, kurio biustas buvo atidengtas šeštadienį. Čia taip pat buvo rodoma trumpametražių filmų festivalio „Tinklai“ programa bei organizuojami „sattamobai“ „Bėk, reiveri, bėk!“ ir „We technoviking“.

Nedera pamiršti, kad renginio organizatoriai nepamiršo pasirūpinti ir lankytojų skrandžiais. Alkstantieji bei tie, kurie į trijų dienų renginį užmiršo ar tiesiog nesivargino atsivežti maisto, buvo nudžiuginti virtuvių gausumu. Čia pilvui malonų kampelį galėjo susirasti vegetarai, smaližiai ar tiesiog visaėdžiai. Pagrindinėje festivalio erdvėje taipogi veikė nemažai barų, kuriuose buvo galima atsipūsti ir pabendrauti su bendrakeleiviais arba naujais pažįstamais.

Ne veltui festivalis „Satta Outside“ yra laikomas vienu laukiamiausių metuose. Čia į kempingą publiką grįždavo tik pamiegoti, pavalgyti ir nusiprausti. Nes šis renginys – tikra geros, nuolat skambančios muzikos, meno, saulės ir jūros fiesta, kuriame apie egzistuojantį laiką primena kas valandą iššaunami fejerverkai, o apie namus – tik mamos numegztas megztinis, apsirengiamas paryčių šaltuko metu.