Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius: „Tai netiesa“
„Bažnyčios žinių“ redakcija pateikė Kauno arkivyskupui metropolitui Sigitui Tamkevičiui ir Kauno arkivyskupijos kurijos kancleriui mons. Adolfui Grušui keletą klausimų, susijusių su publikacija dienraštyje „Lietuvos rytas“.
Į „Bažnyčios žinių“ klausimus atsako Kauno arkivyskupijos kurijos kancleris mons. Adolfas Grušas:
Kokios bylos, susijusios su Kauno arkivyskupija, šiuo metu yra vedamos Romos Rotoje?
Šiuo metu Romos Rotoje yra priimta ir svarstoma tik kun. Petro Smilgio byla.
Kokia yra kun. P. Smilgio bylos eiga? Ar galima šiuo metu ką nors pakomentuoti?
Kun. P. Smilgys buvo atleistas iš Katalikų teologijos fakulteto dekano pareigų ir šį sprendimą patvirtino Katalikiškojo auklėjimo kongregacija. Po to kun. P. Smilgys kreipėsi į Romos Rotos tribunolą, siekdamas kompensacijos, jei būtų nustatyta, kad Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius neteisėtai pažeidė jo gerą vardą. Sprendimas šioje byloje dar nėra priimtas.
Kodėl buvo suspenduotas kun. Romualdas Ramašauskas? Kokia šiuo metu yra jo padėtis bažnytinės teisės požiūriu?
Į Kauno arkivyskupą kreipėsi vienas asmuo, kaltindamas kun. R. Ramašauską padarius nusikaltimą. Tuomet arkivyskupo pavedimu buvo atliktas tyrimas ir, remiantis Šventojo Sosto nurodymais, bylos medžiaga persiųsta į Tikėjimo mokymo kongregaciją, kurios kompetencijai priklauso daryti galutinį sprendimą tokioje byloje. Iki tol kun. R. Ramašauskas yra suspenduotas minėtos kongregacijos nurodymu, nustačius su kunigo šventimais nesuderinamą elgesį praeityje.
Kas žinoma apie kratą kun. Alfonso Buloto namuose?
Arkivyskupas S. Tamkevičius kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, prašydamas įstatymų numatyta tvarka ištirti, kas internete rašė jį šmeižiančius komentarus po žiniasklaidoje paskelbto straipsnio. Teisėtvarkos organai darė tyrimą ir nustatė kompiuterių, kuriais buvo rašyti minėti komentarai, identifikacinius numerius (IP). Pagal šiuos duomenis prokuratūros darbuotojai darė kratą tų kompiuterių registracijos vietose, o viena iš jų buvo pas kun. A. Bulotą namuose. Toliau įstatymų nustatyta tvarka ieškovas galėjo kreiptis į teismą. Kadangi arkivyskupas į teismą nesikreipė, byla prieš kun. A. Bulotą buvo nutraukta.
Ar Gintauto Tamkevičiaus pareigos Kauno arkivyskupijoje prieštarauja Kanonų teisės kodekso nuostatams?
Pagal Kanonų teisės kodeksą (žr. kan. 492 § 3) ekonominiais klausimais vyskupui ordinarui patariančios ekonominės tarybos nariai negali būti to ordinaro giminaičiai iki ketvirtos kartos. G. Tamkevičius nepriklauso šiai tarybai, bet yra viešosios įstaigos „Kauno arkivyskupijos Ekonomo tarnyba“ darbuotojas, vykdantis jam pavestas užduotis, o minėtai įstaigai vadovauja arkivyskupijos ekonomas kun. Vytenis Vaškelis.
Ar mons. Vytautas Grigaravičius buvo areštuotas už netinkamus santykius su jaunu zakristijonu?
Mons. V. Grigaravičius niekuomet už jokius nusikaltimus nebuvo areštuotas.
Ar kun. Tomas Karklys kada nors gyveno arkivyskupo bute?
Kun. T. Karklys niekuomet negyveno arkivyskupo bute. Arkivyskupas gyvena Kauno arkivyskupijos kurijos dideliame pastate, kuriame dirba daug žmonių ir yra įrengti keli butai. Straipsnyje aprašomu metu Kauno kurijos pastate, be arkivyskupo, dar gyveno vyskupas emeritas, tuomet kurijos kanclerio pareigas ėjęs kun. T. Karklys ir trys seserys vienuolės.
Kokia yra Kanonų teisės kodekso išleidimo lietuvių kalba stadija?
Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodeksas (KTK) yra išverstas į lietuvių kalbą jau senokai ir šiuo vertimu, nors ir neoficialiu, naudojasi kunigai ir pasauliečiai, studijuojantieji kanonų teisę. Lietuvos Vyskupų Konferencijos sudaryta komisija koregavo vertimą, suderino visus juridinius terminus, atsižvelgdama taip pat į LR teisės aktų sąvokas. Galima tikėtis, kad lietuviškas Kodekso leidimas greitu laiku pasirodys.
Verta atkreipti dėmesį, jog oficialusis KTK tekstas yra lotyniškas, o bet kokie vertimai į kitas kalbas skirti pagelbėti to krašto kunigams ir tikintiesiems. Šie vertimai nėra oficialusis Kodekso tekstas.
Kokias pasekmes numato Kanonų teisės kodeksas kunigui, viešai šmeižiančiam vyskupą?
Viešai skatinantiems pavaldinių priešiškumą Apaštalų Sostui ar vietos ordinarui, pasinaudojant bažnytine galia ar tarnyste, arba raginantiems savo pavaldinius nepaklusti jiems Kanonų teisė numato interdikto bausmę ar kitas teisingas bausmes (kan. 1373). Bet kuriuo atveju, jei yra pavojus padaryti nusikaltimą ar smarkiai drumsčiama nustatyta tvarka, ordinaras turi teisę įspėti bet kurį jo jurisdikcijoje esantį asmenį (kan. 1339). Šis įspėjimas ateityje gali būti pagrindas taikyti griežtesnes bausmes.
***
Į „Bažnyčios žinių“ klausimus atsako Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius:
Ar išlaikoma vienybė su Apaštalų Sostu ir ar laikomasi visų Šventojo Tėvo nurodymų (įskaitant ir dėl liturgijos ekstraordinarinės formos)?
Lietuvos vyskupai su Apaštalų Sostu yra visiškoje vienybėje ir laikosi visų Šventojo Tėvo nurodymų. Katalikų Bažnyčia Lietuvoje gali tik dėkoti Dievui, kad net sovietmečiu, kai teko patirti didelę priespaudą, vyskupai ir vyskupijų valdytojai išlaikė nepažeistą ištikimybę Apaštalų Sostui.
Kai kas bando kaltinti Lietuvos vyskupus, kad jie nepritaria ekstraordinarinei liturgijos formai. Tai netiesa. Vyskupai nepritaria tik tiems, kurie menkina ordinarinę liturgiją ir dirbtinai eskaluoja liturgijos ekstraordinarinės formos viršenybę, tikėdamiesi, kad ji padės išspręsti visus Bažnyčioje pasitaikančius dabarties sunkumus. Lietuvos vyskupai yra atviri, įgyvendindami Šventojo Tėvo Motu proprio Summorum Pontificum gaires, tačiau sykiu atvirumo bei geranoriškumo laukia ir iš ekstraordinarinės liturgijos brangintojų.
Ar egzistuoja arkivyskupo proteguojamų kunigų klanas Kauno arkivyskupijoje?
Toks tvirtinimas yra šmeižikiškas. Panašios apkalbos paprastai kyla iš žmonių, nepatenkintų užimamomis pareigomis ir manančių, kad jie vertesni už kitus. Ordinaras privalo siųsti jo diecezijai priklausančius kunigus į visas savo vyskupijos parapijas bei įvairioms kitoms sielovados tarnystėms. Tiesa, vyskupas ne visada gali į kiekvieną pareigybę paskirti idealiai tinkantį kunigą. Tačiau kiekvienas jų tinkamumą pareigoms pirmiausia paliudija savo darbu vyskupijos bendruomenėje.
Apskritai, jei tarp dvasininkų atsirastų uždaros grupuotės ar klanai, tai būtų apgailėtinas ir labai žalingas reiškinys visai bendruomenei. Rūpintis bažnytine vienybe yra visų – pirmiausia vyskupų, taip pat visų dvasininkų, o sykiu ir visų tikinčiųjų pasauliečių reikalas.
Kodėl kun. Oskaras Petras Volskis buvo atleistas iš „Marijos radijo“ programų direktoriaus pareigų?
„Marijos radijas“ nėra tiesiogiai pavaldus Kauno arkivyskupui, o tvarkosi pagal savo įstatus – Pasaulinės „Marijos radijo“ šeimos nuostatus ir viešųjų įstaigų veikimą reglamentuojančius LR įstatymus. Pagal šio radijo nuostatus vietos vyskupas skiria kunigą programų direktoriaus pareigoms, jo atsakomybė ne vadovauti „Marijos radijui“, bet rūpintis programų turiniu. Negalima nutylėti kun. O. P. Volskio uolių pastangų ir didelio darbo sėkmingai pradedant „Marijos radijo“ veiklą Lietuvoje. Tačiau, kai „Marijos radijuje“ atsirado nesutarimų tarp programų direktoriaus ir vadovybės, atsižvelgdamas į Pasaulinės „Marijos radijo“ šeimos vadovybės prašymą, paskyriau kitą programų direktorių.
Ar kun. Rolandas Kaušas buvo atėjęs pasitarti dėl savo padėties ir ar jam buvo siūlyta daryti abortą?
Kun. R. Kaušas savarankiškai apsisprendė palikti kunigystę ir dėl jokių abortų su manimi nekalbėjo. Mano pozicija gyvybės klausimu vienareikšmiška: jos negalima aukoti dėl jokių priežasčių.
Kaip vertinate Katalikų teologijos fakulteto mokslinį lygį?
Katalikų teologijos fakulteto veiklą prižiūri Katalikiškojo auklėjimo kongregacija, neturinti esminių priekaištų fakultetui, ir jos vertinimai yra pakankamai geri. Be jokios abejonės, mūsų fakultetas negalėjo pasiekti tokio lygio kaip geriausi Katalikų Bažnyčios universitetai, nes esame atėję iš didelės priespaudos ir Teologijos fakultetą prikėlėme iš pelenų. Dabar jame darbuojasi kunigai ir pasauliečiai, turintys mokslinius ir pedagoginius laipsnius, daugelis jų studijas yra baigę Romos ar kituose užsienio universitetuose.
Kokie susitikimai vyksta su politinių partijų atstovais prieš rinkimus?
Lietuvos vyskupai laikosi aiškios pozicijos nesitapatinti su jokia konkrečia politine partija, ir tai visuotinai žinoma. Tačiau ši nuostata nedraudžia bet kurios partijos nariui aplankyti bet kurį vyskupą ar kunigą ir pristatyti savo programą. Kadangi paprastai prieš rinkimus kurijoje nori apsilankyti įvairių politinių jėgų atstovai, prieš pastaruosius rinkimus į LR Seimą visų kandidatavusių partijų atstovus pakvietėme viešai pristatyti savo programas bei atsakyti į rinkėjams katalikams rūpimus klausimus. Būdamas vyskupas ir Lietuvos Respublikos pilietis, siekiu aktyviai dalyvauti svarstant visuomenei aktualius klausimus, ypač susijusius su besąlygine pagarba žmogaus gyvybei ir orumui. Todėl politikams stengiuosi nuolat priminti jų įsipareigojimus rinkėjams.
© „Bažnyčios žinios“, 2011 Nr. 14 (rugpjūtis)
Internete paskelbė www.katalikai.lt
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Na štai, atsiliepus į vienas paskalas, atsirado naujos... Vienintelė pažanga, kad kun. Volskis pasirašo savo vardu.
Ačiū Ingridai už atsakymą, pritariu.
Mano nuomonė. Aš noriu kalbėtis su Dievu savo gimtąja kalba, kurią Jis man drauge su Tėvyne dovanojo ir kurią girdėjau, kai dar motinos įsčiose buvau. Šiandieninė liturgija yra nuostabi, jei kunigas nepiktnaudžiauja jam suteikta laisve.
Beje, neturiu nieko prieš kuniges :) regis, celibato moterims lengviau laikytis, nei vyrams :)))
Ačiū Ingridai (komentaras 2011-08-23 00:28) už nuostabų puikybės atskleidimą! Jūsų darbai tobulėja.
< Būtent. Kai išsivadavau iš naivumo - palikau šią bažnyčią be jokios graužaties. Nors ne visai : graužatis liko, nes šitiek šimtmečių puoselėta mano tautoje, nors ir prievartinė, tačiau ji jau patapo tautos genetine- emocine, kultūrine, dvasine savastimi, sutraukusia į save visus gražiausius ir tauriausius žmonijos lūkesčius bei pagoniškas tradicijas. Ir tam paveldui būtina teisinga progresyvi kryptis, kad jis nesunyktų, neišsibarstytų dabartinio pasaulio įvairovėje. Tiek dvasine, religine, tiek ekonomine bei socialine prasme. Juk šiose, pustuštėse šventovėse sukrauti buvusių kartų kaupti materialiniai ir dvasiniai turtai. Ir jie tampa nepaklausūs, nes juos administruoja stagnuojanti ir mirštanti nukaršusio Vatikano ranka.
Be abejo - bus ir trečiasis susirinkimas, kur atsiras ir celibato panaikinimas ir moterys kunigės. Bet, jaučiu, kad tai bus jau per vėlu - tas pats, kas lavonui uždėti deguonies kaukę.
Gal ir atrodysiu juokingai, tačiau aš ne tik kad pritarčiau Saulaičio pasiūlymui, bet ir jį praplėsčiau dar didesnėmis naujovėmis - leisčiau skelbti tikėjimo tiesas visiems, kurie tik tą pažinimą tikrai patvirtino savo gyvenimu bei patirtimi - moterims, invalidams, budistams, induistams, new age atstovams. Gal netgi islamistams jei jie atsisakytų priešiško radikalumo kitų tikėjimų atžvilgiu. Tegul ir ateistai prisijungia į tą diskusijų klubą. Vietoj standartinių ir atsibodusių mišių - tebūnie tose šventovėse bendra malda visų rasių, religijų ir tautų bendrumo vardan. Po jų - bendras aptarimas, diskusijos, gal net gi ginčai. Vėliau arbata ir bendruomeniškumą skatinantys darbai tos bažnyčios parapijos (rajono) rėmuose. Ir arkivyskupo nepaliktume nuošalėje - geri turto ir tvarkos administratoriai visais laikais ir visur buvo paklausūs (-:
Nebūk naivi, Anpa. Niekas tiek negriovė ir negriauna Bažnyčios, kaip tavo minėtieji kunigai. Kažkaip net nesmagu vardyti, ką jie skelbia ir išpažįsta. Ar tau priimtinas kun. Saulaičio noras, jog būtų visai neblogai, jei Lietuvoje atsirastų moterų kunigių?
Pažvelkime į šį ginčą iš platesnės perspektyvos.
Ar atmenate ? : ,,Kuris iš jūsų be nuodėmės - lai meta į mane akmenį". O akmenų prisvaidyta iš abiejų barikados pusių.
Ar atmenate ? : ,,..bet aukščiausias įstatymas virš visų yra meilė" O meilės abiems pusėms ir pritrūko.
Galų gale, kilus konfliktui, nebūna teisių. Abi pusės kažkuria prasme neteisios, nes, kitu atveju, konflikto nebūtų buvę.
Kalbant apie arkivyskupą, mano nuomone, jis atlieka griežto ir reiklaus administratoriaus rolę, prižiūrėdamas jam patikėtą veiklos barą ir jo darbuotojus. Kaip savotiško uab vadovas jis yra pavykęs. Tačiau čia iš kart susikerta administratoriaus reiklumas, griežtumas su ganytojo pašaukimu mylėti ir atleisti klystantiems (bažnyčios požiūriu, žinoma). Jei būsi mylintis - atsiras, kas ta meile ims piktnaudžiauti. Būsi griežtas - netiksi mylinčio ganytojo rolei. Tad kas jam, vargšeliui, belieka ? O gi šypsotis pro sukastus dantis ir pro ostijos tarpus skvarbiai stebėti savo bendrovės teritoriją.
Nors, atvirai kalbant, jei ši bažnyčia nori išlikti, jai reikalingi tokie kaip Sasnauskas ir Saulaitis.
Ganantys, kol dar yra ką ganyti.
Nes po kelių dešimtmečių administruoti gali nebelikti ką ir dėl ko......
Mano atsakas kun. O. Volskiui: http://dievogarba.wordpress.com/2011/08/23/ar-kun-o-volskis-yra-baiges-pradzios-mokykla/
ARKIVYSKUPUI
Dėkoju Dievui, atsirado kunigas, kuris drąsiai gina tikinčiųjų teises ir kalba tiesą. Siūlau atkreipti dėmesį į kun. P. Volskio str. lryte. http://www.lrytas.lt/-13140295871312492600-j%C5%ABs%C5%B3-ekscelencija-kauno-arkivyskupe-tai-tiesa.htm
Tikiu, kad tokių yra ir daugiau.





















Broliai kapucinai





















Fiziologiškai gal lengviau, bet psichologiškai turbūt sunkiau :(