Esu čia tam, kad susitikčiau su tūkstančiais jaunų žmonių iš viso pasaulio, – su katalikais, kurie domisi Kristumi, taip pat ir tais, kurie dar ieško tiesos, suteikiančios tikrą prasmę gyvenimui. Atvykstu kaip Petro įpėdinis, kad sustiprinčiau visus tikėjime per šias intensyvios sielovados veiklos dienas, kad skelbčiau, jog Jėzus Kristus yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas: šiais žodžiais Benediktas XVI kreipėsi pasveikinimo ceremonijoje atvykęs į Madrido oro uostą dalyvauti Pasaulio jaunimo dienose.

Popiežius, kurį pasitiko Ispanijos karališkoji šeima, kalbėjo apie šiandienos jaunų žmonių viltis ir sunkumus, ypač nedarbą, skurdą, netikrumą dėl ateities, taip pat ir apie persekiojimus bei diskriminaciją, kurią patiria dėl tikėjimo.

„Pasaulio jaunimo diena, – sakė jis, – neša mums vilties žinią, tarsi tyro ir jaunatviško oro dvelkimą, kurio atnaujinantis gūsis užlieja mus pasitikėjimu Bažnyčios ir pasaulio rytojumi."

Skelbiame kiek patrumpintą popiežiaus kalbos tekstą.

Dėkoju, Jūsų Didenybe, kad atvykote čia kartu su Karaliene, už pagarbius ir malonius pasveikinimo žodžius, kuriais pasveikinote. Žodžius, kurie man leidžia dar kartą išgyventi neužmirštamą Jūsų simpatijos įrodymą per ankstesnius apsilankymus Ispanijoje, ypač lankantis Santiago de Compastela ir Barselonoje.

Nuoširdžiai sveikinu visus, esančius čia, Barachaso oro uoste, ir visus tuos, kurie seka šią ceremoniją per radiją ir televiziją. Dėkinga širdimi prisimenu ir visus tuos, kurie be galo atsidavę ir uoliai tiek bažnytinėje, tiek ir visuomenės sferoje savo darbu ir pastangomis prisidėjo prie to, kad šios Madrido Pasaulio jaunimo dienos vyktų sklandžiai ir atneštų gausių vaisių.

Iš visos širdies trokštu padėkoti už svetingumą daugybės šeimų, parapijų, kolegijų ir kitų institucijų, kurios priėmė jaunimą, atvykusį iš viso pasaulio.(...)

Esu čia tam, kad susitikčiau su tūkstančiais jaunų žmonių iš viso pasaulio, – su katalikais, kurie domisi Kristumi, taip pat ir tais, kurie dar ieško tiesos, suteikiančios tikrą prasmę gyvenimui. Atvykstu kaip Petro įpėdinis, kad sustiprinčiau visus tikėjimu per šias intensyvios sielovados veiklos dienas, kad skelbčiau, jog Jėzus Kristus yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas; kad paskatinčiau įsipareigoti kurti Dievo Karalystę pasaulyje; kad paraginčiau jaunimą asmeniškai susitikti su Bičiuliu Kristumi ir šitaip, įsišaknijus Jame, tapti ištikimais jo mokiniais ir drąsiais liudytojais.

Kodėl ir kokiam tikslui ši daugybė jaunų žmonių suplūdo į Madridą? Atsakyti turėtų pats jaunimas, tačiau galima nuspėti, jog jie trokšta išgirsti Dievo Žodį, kaip jiems siūloma šių PJD moto, kad įsišakniję ir sustiprinti Kristuje, parodytų savo tikėjimo tvirtumą.

Daugelis jų išgirdo Dievo balsą, gal tik kaip lengvą šnabždesį, kuris paakino juos ištvermingiau jo ieškoti ir pasidalinti su kitais patirtimi apie jėgą, kurią Dievo balsas turi jų gyvenime.

Šis gyvo Dievo atradimas atgaivina jaunimą ir atveria jų akis iššūkiams, su kuriais susiduria gyvenime – su visomis jo ribomis ir teikiamomis galimybėmis. Jaunimas mato vyraujantį paviršutiniškumą, vartotojiškumą ir hedonizmą, seksualumo subanalinimą, solidarumo trūkumą, didžiulę korupciją. Ir žino, kad būtų per daug drąsu be Dievo pasitikti šiuos iššūkius ir tikėtis būti tikrai laimingiems, visą savo entuziazmą nukreipiant autentiško gyvenimo siekiui.

Tačiau kai Jis yra šalia, jie turės pakankamai šviesos eiti savo keliu ir ganėtinai motyvų, palaikančių viltį, neleidžiančių sustoti aukščiausių idealų akivaizdoje, kurie motyvuoja jų didžiadvasišką įsipareigojimą kurti visuomenę, kurioje būtų gerbiamas žmogaus orumas ir tikras broliškumas.

Čia, šiose PJD, puiki proga sunešti draugėn visus savo siekius, dalintis savo kultūrų ir patirčių lobiais, įkvėpti vienas kitą tikėjimo ir gyvenimo kelyje, kuriame kai kurie jaučiasi vieniši arba ignoruojami savo kasdienėje aplinkoje.

Anaiptol jie nėra vieni. Daugybė jų bendraamžių panašiai pasiryžta ir visiškai pasitikėdami Kristumi žino, kad tikrai turi prieš save ateitį ir nebijo galutinių įsipareigojimų, kurie suteikia visam gyvenimui pilnatvės pojūtį.

Dėl to be galo džiaugiuosi, galėdamas jų klausytis, kartu melstis ir švęsti Eucharistiją. PJD neša mums vilties žinią, tarsi tyro ir jaunatviško oro dvelkimą, kurio atnaujinantis gūsis užlieja mus pasitikėjimu Bažnyčios ir pasaulio rytojumi.

Be abejo, netrūksta ir sunkumų. Daugelyje pasaulio vietų egzistuoja įtampa ir atvira konfrontacija, praliejamas net ir kraujas. Teisingumas ir neįkainojama žmogaus asmens vertė lengvai palenkiami egoistiniams, materialistiniams ir ideologiniams interesams.

Ne visada gerbiama taip, kaip turėtų, aplinka ir gamta, Dievo sukurta su tokia meile. Be to, daug jaunų žmonių su nerimu galvoja apie ateitį, susidurdami su sunkumais ieškodami vertingo darbo ar dėl to, kad jo neteko, ar kad jis prastas, arba nepastovus.

Kitus reikia įspėti apie pavojų įsipainioti į narkotikų tinklą arba jiems reikia veiksmingos pagalbos, jei, deja, ten jau pateko.

Nemažai jų dėl savo tikėjimo į Kristų kenčia dėl diskriminacijos, kuri virsta net panieka ir atviru arba slaptu persekiojimu, kurį patiria jauni žmonės tam tikruose regionuose ir kraštuose. Jie yra persekiojami siekiant atitraukti nuo Kristaus, pašalinant Jo buvimo ženklus iš viešosios erdvės ir net nutildant Jo šventąjį Vardą.

Tačiau aš ruošiuosi su visa savo širdies jėga jaunimui pasakyti: lai joks įvykis ir joks žmogus neatima iš jūsų ramybės; nesigėdykite Viešapties. Jis netausojo savęs, tapdamas vienu iš mūsų ir patirdamas visas mūsų nelaimes, kad nuneštų juos Dievui, ir taip mus atpirko.

Šiame kontekste būtina kuo skubiausiai padėti jauniems Jėzaus mokiniams likti tvirtiems tikėjime ir priimti jį kaip nuostabų nuotykį, skelbti jį ir atvirai liudyti savo gyvenimu.

Liudijimas turi būti drąsus ir kupinas meilės broliui, ryžtingas ir drauge atsargus, neslepiant savo krikščioniškos tapatybės. Reikia siekti pagarbaus sugyvenimo su kitomis teisėtomis pozicijomis, kartu reikalaujant deramos pagarbos ir savajai.

Jūsų Didenybe, dar kartą dėkodamas už jūsų nuoširdų priėmimą, noriu išreikšti savo pagarbą ir artumą visiems Ispanijos žmonėms. Išreikšti susižavėjimą šalimi, kurios istorija ir kultūra yra tokia turtinga, tikėjimas gyvybingas, atnešęs vaisių daugybei visų epochų šventų vyrų ir moterų gyvenimų; daugeliui vyrų ir moterų, kurie palikdami savo žemę, nešė Evangeliją į visus pasaulio kampelius, ir visoje šalies teritorijoje gyvenančių teisių, solidarių ir gerumo kupinų žmonių egzistencijoje.

Tai didžiulis lobis, kurį dera konstruktyviai saugoti, siekiant bendrojo gėrio šiandienos žmonėms ir pasiūlant šviesų horizontą naujųjų kartų ateičiai.

Nepaisant to, kad daug dalykų verčia sunerimti, ispanams būdingas didelis noras sunkumus įveikti su jiems būdingu dinamiškumu, kurį nemenka dalimi palaiko gilios jų krikščioniškos šaknys, tiek vaisių davusios bėgant amžiams.

Jau dabar labai nuoširdžiai sveikinu visus brangius bičiulius ispanus ir madridiečius bei visus, atvykusius iš kitų kraštų.

Šiomis dienomis būsiu kartu su jumis, turėdamas mintyje ir visus pasaulio jaunus žmones, ypač tuos, kurie patiria įvairiaus pobūdžio išmėginimų.

Pavesdamas šį susitikimą Švenčiausiajai Mergelei Marijai ir šių Pasaulio jaunimo dienų globėjams, prašau Dievą palaiminti ir visada saugoti Ispanijos vaikus. Ačiū.

Iš Radio vaticana vertė Saulena Žiugdaitė