Skelbiame popiežiaus kalbą, kurios dėl smarkios audros Benediktas XVI negalėjo perskaityti per šeštadienio rugpjūčio 20 d.  maldos budėjimą su Pasaulio jaunimo dienų dalyviais Madrido aerodrome Cuatro Vientos.

Brangus jaunime,

sveikinu jus visus, ypač tuos, kurie pateikė man savo klausimus – dėkoju jiems už atvirumą, su kokiu išsakė savo susirūpinimą, ir kuris tam tikra prasme išreiškia jūsų visų troškimą gyvenime pasiekti ką nors didelio, kažką kas jums suteiktų pilnatvę ir laimę.

Tačiau, kaip gali jaunas žmogus, gyvenantis šiuolaikinėje visuomenėje, likti ištikimas krikščionių tikėjimui ir nesiliauti siekęs didžių idealų? Evangelijoje ką tik girdėjome, Jėzus atsako mums į šį itin svarbų klausimą: „ Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau. Pasilikite mano meilėje!“ (Jn 15,9).

Taip, brangūs bičiuliai, Dievas myli mus. Tai didžioji mūsų gyvenimo tiesa ir ji suteikia prasmę visiems kitiems dalykams. Anaiptol nesame atsitiktinumo ar irracionalumo išdava, – mūsų egzistencijos pradžioje yra Dievo meilės planas.

Pasilikti jo meilėje reiškia gyventi tvirtai suleidus šaknis tikėjime. Tikėjimas nėra paprasčiausias  abstrakčių tiesų priėmimas, bet glaudus bendravimas su Kristumi, kuris skatina atverti širdį šiai meilės paslapčiai ir gyventi taip, kaip žmonės, kurie žino esą Dievo mylimi.

Jei pasiliksite Kristaus meilėje, įsišakniję tikėjime, atrasite, tarp prieštaravimų ir kentėjimų, taip pat ir džiaugsmo bei linksmumo šaltinį. Tikėjimas neprieštarauja nei vienam jūsų pačiam aukščiausiam idealui, priešingai – juos visus sukilnina ir patobulina. Brangus jaunime, neprisitaikykite prie kažko, kas yra mažiau nei Tiesa ir Meilė, neprisitaikykite prie ko nors, kas būtų mažiau nei Kristus.

Kaip tik šiandien, kai dominuojanti reliatyvizmo kultūra atsisako ieškoti tiesos, o tiesos paieškas niekina, nors tai yra aukščiausias žmogaus dvasios siekis, turime drąsiai ir nuolankiai parodyti  visuotinę Kristaus vertę – pasiūlyti Kristų kaip visų žmonių gelbėtoją ir mūsų gyvenimo vilties šaltinį .

Jis, kuris prisiėmė ant savęs mūsų kentėjimus, gerai pažįsta žmogiškos kančios slėpinį. Jis atskleidžia savo meilės kupiną buvimą tuose, kurie kenčia. Pastarieji savo ruožtu, vienydamiesi su Kristaus kančia, labai artimai dalyvauja jo išganymo darbe. Be to, mūsų nesavanaudiškas dėmesys ligoniams ir stokojantiems visada bus nuolankus ir tylus užuojautos kupino Dievo veido atspindys.

Mieli bičiuliai, te nestabdo jūsų joks priešiškumas! Nebijokite pasaulio, nei ateities, nei savojo silpnumo. Viešpats leido jums gyventi šiuo istorijos momentu, tam, kad per jūsų tikėjimą nepaliaujamai skambėtų jo Vardas visoje žemėje.

Per šią maldos vigiliją kviečiu jus prašyti Dievą, kad padėtų jums naujai atrasti savo pašaukimą visuomenėje ir Bažnyčioje, kad padėtų ištverti jame džiugiai ir ištikimai. Verta priimti į savo vidų Kristaus pašaukimą ir drąsiai bei didžiadvasiškai eiti jo siūlomu keliu!

Daugelį Viešpats kviečia santuokai, kurioje vyras ir moteris, tapdami vienu kūnu (plg. Pr 2,24), pasiekia pilnatvę gilioje gyvenimo bendrystėje. Tai šviesus, bet drauge ir reiklus horizontas. Tai projektas, grindžiamas tikra meile, kuri atsinaujina ir gilėja kiekvieną dieną dalinantis džiaugsmais ir sunkumais, ir kuriai būdingas viso asmens dovanojimas vienas kitam. Todėl, pripažinti santuokos grožį ir vertę reiškia suvokti, jog santuokinės meilės didybę ir kilnumą atitinkanti terpė yra ta, kurioje klesti ištikimybė ir ryšio neišardomumas, o taip pat ir atvirumas gyvenimo dovanai, kuri yra dieviška.

Kitus Kristus kviečia sekti juo dar artimiau – kunigystės ir pašvęstojo gyvenimo keliu. Kaip nuostabu žinoti, kad Jėzus ieško tavęs ir savo, su nieku nesupainiojamu balsu, tau taria: „Sek mane!“ (plg. Mk 2,14).

Brangus jaunime, norint atrasti ir ištikimai sekti ta gyvenimo forma, kuriai Viešpats kviečia kiekvieną iš mūsų, būtina pasilikti jo meilėje – kaip draugai. O kaip išliekama draugais, jeigu ne dažnai bendraujant, kalbantis. Būnant kartu ir dalinantis lūkesčiais bei suspaudimais? Šventoji Jėzaus Teresė sakė, kad malda yra „draugiškas pokalbis, dažnai pasiliekant vieniems su tuo, kuris, žinome, mus myli“.

Tad kviečiu jus dabar adoruoti Kristų realiai esantį Eucharistijoje. Kalbėtis su juo, pateikti jam savo klausimus ir įsiklausyti į Jį. Mieli bičiuliai, meldžiu už jus visa siela. Maldauju ir jus melstis už mane. Prašykime Viešpaties šią naktį, jo meilės grožio patraukti, malonės gyventi kaip ištikimi jo mokiniai. Amen!

Iš Zenit.org vertė Saulena Žiugždaitė