„Cirkas atvažiavo!“ – anais laikais šaukdavo miestų ir miestelių vaikai, džiūgaudami dėl neįprasto, reto įvykio. Šiandieninio vilniečio, ką jau kalbėti apie kitų Europos didmiesčių gyventojus ar jų vaikus, taip lengvai nenudžiuginsi. Štai prieš savaitę lankydamasi šv. Roko atlaiduose Semeliškėse pamaniau, kad netgi mugės dešrelių ir kitų mėselių kepimas ir valgymas mažame miestelyje atrodo kitaip, kažkoks pakilesnis, gaivesnis, nei gan dažnas visuotinis gatvinis gardžiavimasis Vilniaus Gedimino prospekte... Bet šįsyk ir mes, džiaugtis nebeskubantys vilniečiai, galėtume šūktelėti: „Cirkas atvažiavo!“, nes tikrai – atvažiavo. Ir reziduos Šiltadaržio gatvės Menų spaustuvėje jau nuo rugpjūčio 24-osios – visai neilgai, vos keletą dienų. Ne kinų, ne Maskvos, ne Baltijos cirkas, nors ir visi anie, be abejo, nusipelnytų bent jau santūrių mūsų pagyrų. O Naujasis cirkas. Dar vis nežinome, kas tai?

Zenekos nuotrauka

Šeštus metus rengiamo nediduko festivalio „Naujojo cirko savaitgalis“ kuratorė, „Menų spaustuvės“ atstovė Vlada Kalpokaitė lyg berdama spalvotus karoliukus dar sykį vardija senojo, tradicinio, ir naujojo cirko savybes: senasis cirkas – labiau pramoginis, skirtas vien linksminti žiūrovą, pirmiausia vaiką; o naujasis cirkas ne tik džiugina, bet ir skatina mąstyti; naujajame cirke nekankinami gyvūnai, neatliekama gyvybei pavojingų numerių... Cit! Belgas žonglierius virtuozas Nathanas Izraëlis iš trupės „La Scabreuse“ (Prancūzija) pertaria: netiesa, naujajame cirke kartais taip pat pasitelkiami gyvūnai, pavyzdžiui, žirgai, ir teigti, kad naujajame cirke artistai visai nerizikuoja, negalima... Tik abu senojo cirko elementai naujajame naudojami kitaip: ne kaip numeris dėl numerio, o kaip priemonė perteikti kokią nors mintį, kuri kviestų mąstyti apie pasaulį, visuomenę, žmogų...

Trupės „La Scabreuse“ režisierius ir naujojo cirko tyrinėtojas Jeanas-Michelis Guy priduria: šiame vilniškiame „Naujojo cirko savaitgalyje“ dalyvaus ne tik prancūzai, danai, lietuviai ir suomiai, kaip kad galima būtų spręsti pagal šalių pavadinimus, įrašytus skliaustuose greta trupių pavadinimų, bet ir belgai, vokiečiai, švedai, anglai... tai yra pavieniai artistai iš tų šalių, įsijungę į kurios nors trupės veiklą. Tai irgi, pasak mesjė Guy, naujojo cirko bruožas: trupių daugiatautiškumas.

Režisierius, naujojo cirko tyrinėtojas Jean-Michel Guy

Zenekos nuotrauka

Iš tiesų, juk senasis cirkas, kaip esame įpratę, formuodavosi šeimų pagrindu: cirko profesijas artistai nešdavosi iš kartos į kartą, žinome istorijų apie cirko dinastijas... kaip ir, beje, apie žuvusių cirko artistų panteonus.

Senojo cirko vaidinimai ir artistai būdavo (ar tebėra?) apgaubti kažkokio legendiškumo, herojizmo: tas nuolatinis žmogaus galimybių peržengimas, tie neįtikimi triukai, tie skrydžiai po šapito skliautais, tas landžiojimas šuoliuojančio žirgo papilve, tie peiliai, lekiantys tiesiai į taikinį... ir visa kita. Ar tikrai senasis cirkas teikia tik pramogą?..

Vis dėlto V. Kalpokaitė supranta, kad tikslesnio naujojo cirko apibrėžimo reikės dar paieškoti. Vieną iš versijų, pasak festivalio kuratorės, pateikė interneto portalo www.teatrai.lt dailininkė: „Paprastam cirke visi atrodo linksmi, bet yra liūdni. O naujajam – atrodo liūdni, bet į juos žiūrėti yra linksma“ 

Abu prancūzų trupės atstovai linksmai juokiasi, išgirdę šį paaiškinimą. Mesjė Guy dar prideda, kad naujasis cirkas – tai kūrybos ir meno sritis, tuo tarpu senąjį gal labiau derėtų priskirti tam tikrai sporto rūšiai su griežtomis taisyklėmis, nepajudinamais kanonais. Tuo tarpu naujasis – nuolat kintantis, judantis pirmyn... Į klausimą, kaip tapti žonglieriumi, Nathanas Izraëlis atsakė, jog juo galima tapti kievienam skirtingu būdu, Europoje veikia aukštosios cirko mokyklos et cetera, tačiau reikėtų kelti kitą klausimą - kaip iš žoglieriaus amatininko tapti žonglieriumi menininku? Jean-Michel Guy išsitarė sykį matęs pritrenkiamą aukščiausio techninio pasirengimo vyrukų pasirodymą Brazilijoje. Vaikinai buvo išmokę žongliruoti... stebėdami internetą. Nors tokių atvejų pasitaiko, vis dėlto verčiau jau įstoti kur nors mokytis šios profesijos.

Prancūzijos kultūros atašė Lietuvai Audelin Chappuis kalba apie naująjį cirką

Zenekos nuotrauka

Kas dėl linksmumo, tai ar tik ne prancūzai ir bus tas žavusis pavyzdys, kaip kvatotis ir judėti pirmyn be per didelių herojinių pretenzijų? Nors prancūzams, žinia, ir herojiškumo nestinga. Užtat jie, tiksliau Prancūzų kultūros institutas Vilniuje ir Prancūzijos kultūros atašė Audelin Chappuis, palaikomi Institut Français (Prancūzijos instituto) Paryžiuje, nuo pat pradžių ėmėsi globoti „Menų spaustuvės“ rengiamus „Naujojo šokio“ ir „Naujojo cirko“ festivalius. Ir šįmet ypač džiaugiasi, kad naujasis cirkas mūsų šalyje tampa vis žinomesnis: štai į programą jau įtraukti ir lietuvių naujojo cirko pasirodymai. O Prancūzija, kaip teigė į naujojo cirko reiškinį besigilinantis „Menų spaustuvės“ direktorius Audronis Imbrasas, yra ta šalis, kurioje naujasis cirkas įgavęs neįtikimus pavidalus.

Pasak A. Imbraso, į naujojo cirko sąvoką telpa labai daug, o jis pats telpa beveik visur: gali būti rodomas ir mažoje patalpoje, ir atviroje erdvėje. O savaitgalis, kaip toliau kone prancūziškai šmaikštavo menų spaustuvininkai, šiaip ar taip, pirmiausia prasideda galvoje. Todėl trečiadienio vakarą Menų spaustuvės kieme jau bus parodyta Lietuvos naujojo cirko artistų programa, o kitomis dienomis kvies subtilūs ir išradingi, aukščiausio lygio meistriškumu stulbinatys trupių „La Scabreuse“, „Rapid Eye“, „Les Apostrophés“, „Circo Aereo/ Gandini Juggling“ vaidinimai.

Šiųmečio festivalio tema, pasak V. Kalpokaitės, išryškėjo lyg savaime: žongliravimas. Žiūrovų akį spektakliuose kerės pačios įvairiausios žongliravimo technikos ir meniniai jų pritaikymo būdai, o šios srities profesionalai galės tobulinti ranką Nathano Izraëlio meistriškumo pratybose. Bus skaitomos dvi paskaitos apie šiuolaikinio cirko estetiką (visą festivalio programą rasite čia).

Šventinio savaitgalio pabaigos akcentas: lietuvio žonglieriaus Manto Markevičiaus sukurtas naujojo cirko spektaklis visai šeimai „Stebuklingas medis“. Pasak šventės organizatorių, lietuvių meno terpėje tai visai neįprastas reiškinys, o pats Mantas ir jo komanda, žongliravimo mokęsi patys, o drąsos kurti kitokio cirko spektaklį pasisėmę per ankstesnių metų „Naujojo cirko savaitgalius“, jaudinamai džiaugiasi atradę naują kūrybinės raiškos būdą.

Lietuvių naujojo cirko kūrėjas žonglierius Mantas Markevičius ir jo trupės narė Agata

Zenekos nuotrauka

Iš ankstesniais metais matytų naujojo cirko pasirodymų atmintyje įstrigo tam tikra rami, be pompastikos, kone pamaldaus susikaupimo sklidina spektaklių atmosfera. Gali būti rodoma visiškai nedaug, nieko įprastai „cirkiško“, bet visu rimtumu žaidžiant pasakoma tiek daug: apie žmogaus kūno ir dvasios judėjimo trajektorijas, apie dviejų ar keleto žmonių bendravimą, apie mažas dideles galimybes... Tai lyg pantomima, šokis, akrobatika ir kas tik nori vienu metu. Kaip pabrėžia A. Imbrasas, naujojo cirko artistai - nepaprastai universalūs, jie gali profesionalai groti keliais instrumentais, rodyti akrobatinius triukus, šokti, žongliruoti to paties pasirodymo metu.

Trupės „Rapid Eye“ vaidinimo „Quiproquo“ ištrauka


„Cirkas yra cirkas“ – teigiama sename Vilniaus „Lėlės“ teatro spektaklyje. Kas yra, arba kaip randasi naujasis cirkas, turime progą patirti paskutinėmis šios vasaros dienomis.