Rečitalis prie F. Chopino paminklo Varšuvos Karališkųjų Lazienkų parke 2011 m. liepos 24 d. Šviesės Čepliauskaitės asmeninio archyvo nuotrauka

Vienas svarbiausių pianistės Šviesės Čepliauskaitės koncertų šią vasarą – rečitalis prie Fryderyko Chopino paminklo Varšuvos Karališkųjų Lazienkų parke. Jau antrąkart Šviesei, pakviestai F. Chopino draugijos Varšuvoje, teko garbė groti šioje nuostabioje erdvėje, kur nuo 1959 m. tūkstančiai žmonių vasaros sekmadieniais susirenka pasiklausyti iškilaus lenkų romantiko muzikos, atliekamos pianistų iš viso pasaulio. „Kiekvieno pianisto, grojančio Chopiną, svajonė – skambinti „po paminklu“. Čia ypatinga atmosfera – fortepijonas stovi ant Chopino paminklo pjedestalo, tad koncertuodamas esi ne tik iš visų pusių apsuptas žydinčių rožių, paukščių čiulbesio ir publikos, sėdinčios ir ant suoliukų, ir ant pievelių, bet kartu tarsi patenki į Chopino figūros energetinį lauką. Nepamirštamas įspūdis,“ – pasakoja Šviesė, koncertavusi Didžiojoje Britanijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, Japonijoje, Estijoje, Norvegijoje.

Š. Čepliauskaitė galvoja, kad su F. Chopino kūryba suartėjo intuityviai, dabar ji sudaro didžiausią pianistės repertuaro, o taip pat ir gyvenimo dalį: 2010 m. Š. Čepliauskaitė buvo viena iš F. Chopino gimimo metinių minėjimo Lietuvoje garbės komiteto narių, o 2011 m. pavasarį jai įteiktas Lenkijos Respublikos garbės ženklas „Už nuopelnus Lenkijos kultūrai“.

Po rečitalio prie F. Chopino paminklo Varšuvos Karališkųjų Lazienkų parke 2011 m. liepos 24 d. Šviesės Čepliauskaitės asmeninio archyvo nuotrauka

Į F. Chopino kūrinių interpretacijos subtilumus Šviesė, gavusi Švietimo ir mokslo ministerijos Tarptautinių studijų komisijos stipendiją, 1994-1995 m. gilinosi padedant profesorei Barbarai Hesse-Bukowskai Varšuvos F. Chopino muzikos akademijoje. Ši stažuotė tapo išskirtinai svarbiu etapu Š. Čepliauskaitės kūrybinėje biografijoje. Apie dėstytoją ji sako: „Hesse-Bukowska – labai aukšto lygio pianistė, sakyčiau – genijus, ir tai tikrai nėra perdėtas vertinimas, ypač pasiklausius jos įrašų, darytų tiesioginių tarptautinių radijo transliacijų metu. Ji pasaulyje žinoma šopenistė, puiki savo srities specialistė, į kurios nuomonę įsiklausoma“. Š. Čepliauskaitė linksmai prisimena, kad iš pradžių profesorės sakomas pastabas priėmė kaip atlikimo laisvės suvaržymą: „Kai esi jaunas atlikėjas, esi maksimalistas, tiki padarysiąs perversmą, pagrosiąs taip, kaip dar niekas negrojo. O kai turi tokį „grandiozinį“ tikslą, argi svarbu tokios „smulkmenos“, kaip kompozitoriaus nurodymai? Juolab, kad romantinės muzikos interpretacija teikia atlikėjui tiek daug laisvės. Tačiau profesorė reikalavo labai gerbti visas kompozitoriaus užrašytus nuorodas ir tiksliai jų laikytis. Tuomet supratau, kad konkretaus kompozitoriaus ir epochos stiliaus ypatybių perpratimas – tarsi savotiška muzikinio teksto perskaitymo gramatika, kurios išmokimas anaiptol nevaržo skaitančiojo išraiškos laisvės, tik suteikia jai tam tikrą formą. Juk kaip kiekvienas aktorius taisyklingai tardamas gali skirtingai perskaityti tą patį sakinį, taip ir kiekvienas atlikėjas skirtingai interpretuos tą patį kūrinį, dar daugiau – netgi pats dukart vienodai to paties kūrinio neatliksi, net ir šimtu procentų laikydamasis autoriaus nurodymų. Skirsis ir nuotaika, ir emocinė raiška, ir dar daugybė dalykų – juk esi gyvas žmogus. Prie fortepijono atsiskleidi, koks esi, nes scena – geriausias lakmuso popierėlis, ten esant matosi ir girdisi tikrasis tavo vidus. Tad ir profesorė, pabrėždama beatodairišką pagarbą autoriaus tekstui, nenorėjo apriboti mano kūrybiškumo, tik mokė mane to, ko ir ją pačią mokė jos profesorė. Beje, paskaičiavau, kad vedant pedagoginio „paveldimumo“ liniją nuo paties Šopeno, profesorė būtų šeštosios kartos jo mokinė, tad aš, kaip jos studentė, esu septintoji karta“, – šypsosi Šviesė.

Su B. Hesse-Bukowska Š. Čepliauskaitė šią vasarą vėl susitiko pianistų festivalyje „XVII Lato z Chopinem“ („Vasara su Chopinu)“ Busko-Zdroj kurorte Lenkijoje. Šioje profesorės nuo 1995 m. organizuojamoje muzikantų ir klausytojų šventėje yra dalyvavę pianistai iš Japonijos, Ispanijos, JAV, Meksikos, Graikijos, Rusijos, Lenkijos. Š. Čepliauskaitė vienintelė čia kasmet koncertuojanti lietuvė, prieš trejus metus ji apdovanota sidabriniu Busko gerbėjų draugijos ženkleliu. Kitas išskirtinio dėmesio ženklas – garsaus architekto Leandro Marconi projektuotoje kurorto koncertų salėje pirmosios eilės šeštoji kėdė pažymėta ilgametės festivalio dalyvės Š. Čepliauskaitės vardu. „Šią vasarą mano krėsle sėdėjo žmogus, kuriam lapkričio mėnesį sueis šimtas metų, – papasakojo Šviesė. – Jis buvęs Sibire, ilgą laiką gyvenęs JAV Lenkijos diplomatas, daug žino apie Lietuvą, pažįsta prezidentą Valdą Adamkų. Garbiam klausytojui organizatoriai įteikė mano naują kompaktinę plokštelę „CHOPIN LT“.

Kompaktinė plokštelė „CHOPIN LT“

„CHOPIN LT“ – jau antroji Š. Čepliauskaitės kompaktinė plokštelė, skirta F. Chopinui – pirmojoje įrašyti visi jo valsai, o naujojoje, išleistoje kompozitoriaus 200-ųjų gimimo metinių proga, greta F. Chopino muzikos skamba ir jos inspiruoti lietuvių kompozitorių kūriniai. Programa „CHOPIN LT“ – unikalus Šviesės sumanymas. „Koncertuodama Japonijoje, – pasakoja pianistė, – grojau Šopeno ir Čiurlionio bei Stasio Vainiūno, Vokietijoje – Šopeno ir Vainiūno kūrinius, ieškojau variantų, kad programos skambėtų kuo vientisiau, taipogi norėjosi pristatyti, pagarsinti ir mūsų iškilius kompozitorius. Kadangi mano koncertiniame repertuare vyravo Šopeno kūriniai, pradėjau ieškoti lietuvių kompozitorių sąsajos su jo kūryba. Mano prašymu kūrinius sukūrė Jonas Tamulionis („Fantaisie a la Frederic“) ir Dalia Raudonikytė-With („FCH“), programą papildė Teisučio Makačino ir Leono Povilaičio miniatiūros, Vidmanto Bartulio „Ūkanos“ bei Zitos Bružaitės „Dedikacija Frederikui“ ir „Bangos“. Ruošiant kūrinius buvo įdomu atrasti ir stebėti, kokius atgarsius kiekvieno kompozitoriaus kūrybinėje sąmonėje sukelia Šopeno muzika ir kaip jų poveikyje gimsta originalus savitos faktūros, harmonijos ir melodikos kūrinys. Taip ir atsirado programa „CHOPIN LT“, kurioje šiuolaikinę ir romantinę muziką vienija bet kurios epochos žmogui būdingos emocijos“.

Galvodama apie kuo glaudesnį ryšį su klausytojais, Šviesė kartais prieš atlikdama vieną ar kitą kūrinį nevengia komentarų. „Koncerto metu esi tarsi mediumas tarp kompozitoriaus ir klausytojo, nes įgarsini kompozitoriaus sukurtą ir užrašytą tekstą, bandydamas įsivaizduoti ir perteikti jį taip, kaip tavo manymu jį girdėjo autorius. Grodamas stengiesi kuo tiksliau perteikti kompozitoriaus mintis, išgyvenimus, vidinę energetiką, – aiškina pianistė, – visa tam išreikšti atlikėjui prireikia daug fizinių bei dvasinių jėgų. Tiktai taip grojimas tampa įtaigus ir iššaukia emocinį auditorijos atsaką. Šis grįžtamasis ryšys labiausiai džiugina. O pasakodama apie konkrečių kūrinių atsiradimo aplinkybes, su jomis susijusias kompozitorių emocijas, gyvenimo peripetijas, jas lėmusius istorinius faktus bandau pagreitinti to ryšio atsiradimą, nukreipdama klausytojų vaizduotę tam tikra linkme dar prieš jiems išgirstant pirmuosius garsus“.

Minint F. Chopino 200 metų jubiliejų Lenkijos institutas ir Lietuvos dailės muziejus Vilniuje surengė tarptautinį koncertų ciklą „F. Šopeno salonas Vilniaus paveikslų galerijoje“. Ciklo programą sudarė ir renginių vedėja buvo pianistė Š. Čepliauskaitė, kuri džiaugiasi, kad erdvėje, talpinančioje apie pusantro šimto klausytojų, susiburdavo antra tiek. Šįmet pagerbiame Nobelio premijos laureato, poeto, eseisto, prozininko, grožinės ir filosofinės literatūros bei Biblijos vertėjo, „Lenkų literatūros istorijos“ autoriaus Czesławo Miłoszo 100-ąsias gimimo metines. Kūrėjas vienodai svarbus ir lenkams, ir lietuviams. „Jis, – sako Š. Čepliauskaitė, – tiltas tarp praeities-dabarties, tarp Lenkijos-Lietuvos, o tai šiuo metu, kada atsiranda bereikalinga politinė įtampa, labai svarbu. Lenkijos institutui nusprendus pratęsti populiaraus Frederiko Šopeno salono gyvavimą, sumanėme kitą renginių ciklą – „Cz. Miłoszo kontinentai F. Chopino muzikiniame salone“. Pirmojoje ciklo dalyje kalbėjome apie poeto sąsajas su Vilniumi ir Lietuva, Milošo kūryba buvo skaitoma ir lenkiškai, ir lietuviškai, skambėjo įvairių kompozitorių kūriniai. Kas skaitovai, kokius eilėraščius jie pasirenka – nedidelė vakarų intriga... Pirmuosiuose Milošui skirtuose renginiuose eiles skaitė kultūros ministras Arūnas Gelūnas, pakerėjęs publiką humoro jausmu ir puikiu lenkų kalbos mokėjimu, ir Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Janusz Skolimowski, atskleidęs savo aktorinį talentą. Artėjant rudeniui, kviesime į antrąją ciklo „Cz. Miłoszo kontinentai F. Chopino muzikiniame salone“ dalį – jau suplanuoti renginiai, kuriuose pratęsime literatūrinę-muzikinę kelionę Cz. Miloszo emociniais ir geografiniais gyvenimo vingiais“.