2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Daugiausia žalos Lietuvos miškams pridarė vėjai

2011-08-25
Rubrikose: Gamta ir mokslas » Gamta 
miškas po škvalo

Aplinkos ministerija informuoja, kad šalies valstybiniai miškai daugiausia nukenčia dėl abiotinių veiksnių. Tokią išvadą padarė Valstybinė miškų tarnyba, įvertinusi jų sanitarinę būklę šių metų pirmąjį pusmetį. Dėl vabzdžių, ligų sukėlėjų, žvėrių, abiotinių ir kitų veiksnių buvo pažeista 41,6 tūkst. ha miškų.

Kaip sakė Valstybinės miškų tarnybos direktorius Rimantas Prūsaitis, abiotinių ir kitų veiksnių sukeltų pažeidimų pirmąjį pusmetį užregistruota 19 tūkst. ha plote. Daugelį jų padarinių miškininkai jau likvidavo – 16,9 tūkst. ha teritorijoje. Daugiausia – apie 92 proc. – tokių pažeidimų pridarė vėjai. Medžiai buvo išversti ir išlaužyti 17,5 tūkst. ha plote. Laiku nesutvarkius vėjovartų ir vėjolaužų, pažeisti medynai gali tapti medžių liemenų pavojingų kenkėjų dauginimosi židiniais.

Šie kenkėjai pirmąjį pusmetį pažeidė 1,3 tūkst. ha miškų. Labiausiai „pasidarbavo“ eglių liemenų kenkėjai (1250 ha). Gausiausias iš jų – žievėgraužis tipografas. Pažeidimų padarinius miškininkai jau yra likvidavę 1220 ha plote.

Eglynus labiausiai puolė ir medžių lajų kenkėjai. Pastarieji pirmąjį pusmetį buvo išplitę 4,9 tūkst. ha miškų. Netikrasis eglinis skydamaris pakenkė 4,8 tūkst. ha eglynų 35 miškų urėdijose. Džiūstančios eglės buvo iškirstos 1084 ha plote, dėl gamtinių priežasčių sunyko 1974 ha. Liko 1796 ha skydamario pakenktų eglynų. Tokiuose eglynuose sanitariniu požiūriu bus nepalankiausia padėtis ir šių metų antrąjį pusmetį. Nors eglių lajos po truputį atsikuria, medžiai ir toliau išlieka labai nusilpę, todėl patrauklūs žievėgraužio tipografo antrosios generacijos vabalams apsigyventi.

Grybinės medžių ligos užregistruotos 7,8 tūkst. ha miškų. Didžiausius plotus sudaro džiūstantys uosynai (2345 ha) ir ąžuolynai (731 ha), drebulinės pinties pažeisti drebulynai (2113 ha). Šių metų pirmąjį pusmetį po visą Lietuvą išplitęs spygliuočių ūglių vėžys labiausiai pažeidė Kuršių nerijos nacionalinį parką – apėmė 2 tūkst. ha plotą.

Žvėrys padarė apie penktadalį visų miško pažeidimų. Nuo žvėrių, daugiausia elninių ir bebrų, nukentėjo 8080 ha plotas. Miškininkai tokio pobūdžio pažeidimus pašalino 728 ha teritorijoje.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Nemuno kilpos

Šiandien sukanka 20 metų nuo to laiko, kai buvo pradėtos taikyti dvi pagrindinės ES gamtos išsaugojimo ir jos išteklių tvaraus naudojimo priemonės.

jerubė

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato darbuotojų pasakojimas apie gegužės gamtą.

meldinė nendrinukė

Nors vandens lygis viksvinėse pamario pievose ir pelkėse dar gana aukštas, oras permainingas, tad lizdus sukti ankstoka.

BEF ekspertas Kęstutis Navickas

Dažnai planuojame savo keliones bandydami pamaitinti protą: nueiname prie stendų, paskaitome, kokie paukščiai, kirminai ar vabzdžiai gyvena, peržiūrime jų lotyniškus pavadinimus, tačiau ar tai priartina žmogų prie aplinkosaugos, ar paskatina jo norą išsaugoti gyvąją gamtą ir kraštovaizdį?  

kelias

Pamėginkime pamąstyti, kodėl nuomonių, akinančių leisti užsienio pirkėjams ir investuotojams įsigyti žemę Lietuvoje, pagausėjo būtent dabar.