Nedideliame Suomijos miestelyje Espoo, esančiame į Vakarus nuo Helsinkio, Kirkkojarvi bendrojo lavinimo mokykloje – semestro pabaiga. Patyręs mokytojas ir mokyklos direktorius Kari Louhivuori ketina imtis kraštutinumų, vertinant suomių standartais. Vienas iš Kari mokinių, šeštaklasis Besartas, berniukas iš Kosovo, smarkiai atsilieka nuo bendraamžių, nepaisant milžiniškų mokytojo pastangų.

Mokyklos socialinis darbuotojas, psichologas ir medicinos sesuo patvirtino, kad atsilikimo priežastis nėra tiesiog tingėjimas, tad K. Louhivuori ėmėsi Suomijoje atgyvena laikomos ir itin retai taikomos priemonės – berniuką paliko antriems metams.

„Su Besartu vienus metus dirbau asmeniškai, kol jis iš tiesų suvokė, kad gali mokytis ne prasčiau už kitus“, – sakė mokytojas Kari savo kabinete, išklijuotame bitlų plakatais.

Per pastaruosius dešimtmečius Suomijos mokiniai pasiekė neįtikėtinų matematikos, gamtos mokslų, užsienio kalbų bei raštingumo rezultatų būtent todėl, kad mokytojais šalyje pasitikima ir leidžiama daryti viską, kas padėtų vaikams pažvelgti į mokymąsi kitaip.

Kai po daugelio metų dvidešimtmetis Besartas atėjo padėkoti ir pasakojo apie sėkmingai veikiantį savo automobilių servisą, mokytojas sakė: „Jokių stebuklų mes nedarome – tiesiog kasdieniu darbu ruošiame vaikus gyvenimui.“

Ši istorija apie išgelbėtą berniuką iš pabėgėlių šeimos nemažai pasako apie stulbinamą Suomijos švietimo sistemos sėkmę – fenomeną, priverčiantį žavėtis daugelį šalių.

Sėkminga švietimo sistema – daugelio metų įdirbio rezultatas

Siekis padaryti kuo daugiau dėl kiekvieno mokinio – svarbiausia motyvacija ne tik Kari bei jo vadovaujamam 30-ties mokytojų kolektyvui, bet ir visiems 62 tūkst. Suomijos pedagogų, dirbantiems daugiau nei 3 tūkst. nuo Laplandijos iki Turku esančiose šalies mokyklose.

Daugelis iš jų ganėtinai mažos, tad visi mokytojai pažįsta kiekvieną vaiką asmeniškai. Vieniems metodams nepasiteisinus, mokytojai, tardamiesi tarpusavyje, taiko kitus ir, atrodo, tokia sistema puikiai veikia.

„Mūsų tikslas – padėti tiems, kuriems mokslai einasi sunkiau. Tai mums tam tikra prasme įaugę į sąmonę, yra savaime suprantamas dalykas“, – sako mokyklai vadovaujantis Kari.

Iš tiesų Suomijoje trečdalis vaikų per pirmuosius devynerius metus mokykloje gauna ypatingą dėmesį, tarp kurių didžiausią dalį sudaro vaikai iš imigrantų šeimų, daugiausia – Somalio, Irako, Rusijos, Estijos, Bangladešo, Etiopijos.

Suomijos švietimo sistemos esminiai pokyčiai buvo pradėti maždaug prieš keturis dešimtmečius kaip svarbiausia ekonominio atsigavimo plano dalis. Apie švietimo sistemos efektyvumą nežinojo nei patys suomiai, nei užsieniečiai iki pat 2000-ųjų, kai Tarptautinė mokinių vertinimo programa (Programme for International Student Assesment) atliko 15-mečių raštingumo testus 40-tyje pasaulio šalių. Tuomet paaiškėjo, kad suomiai – raštingiausi jaunieji skaitytojai pasaulyje. Po trejų metų Suomijos mokiniai pasirodė kaip geriausi jaunieji matematikai pasaulyje, o 2006-aisiais – ir kaip lyderiai gamtos mokslų srityje.

Suomijos mokyklų modelis – priešingybė JAV švietimo sistemai

Suomijos švietimo sistema, kurios esmė – pasitikėjimas, sektoriaus depolitizavimas bei kokybiškas ir visiems prieinamas, t.y. nemokamas mokslas visais lygmenimis – žavi daugelį šalių bei vilioja tokį modelį tiesiog nusikopijuoti.

Tačiau perkeltas į kitos šalies kultūrinį bei socialinį kontekstą, Suomijos mokyklų modelis greičiausiai sėkmingas nebūtų. „Suomijos švietimo sistema buvo sukurta atsižvelgiant į mūsų žmonių mentalitetą, kultūrą, tad tai, kad priimtina mums, pavyzdžiui, į mokytoją kreiptis tiesiog vardu ar įėjus į mokyklą nusiauti batus, nebūtinai padės ir kitiems“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Henna Virkkunen.

Iš tiesų Suomijos švietimo sistemos modelis dažnai yra visiška priešingybė kai kuriems vakarietiškiems, tarp jų JAV ar Didžiosios Britanijos, kur pagrindinė motyvavimo priemonė tiek mokiniams, tiek mokytojams, yra konkurencijos skatinimas.

Suomijoje vaikai egzaminus laiko tik vieną kartą, prieš pat mokyklos baigimą. Mokytojai taip pat nėra griežtai vertinami – numatomas tik mokymo proceso turinys, bet ne formos, tad mokytojai parenka vaikams priimtiniausius mokymo būdus.

Be to, visi vaikai, nepriklausomai nuo skirtingų gabumų, mokosi kartu, taip įgydami socialinių gebėjimų bei suvokimą, kad mokykloje, kaip ir gyvenime, svarbiausias yra bendruomeniškumas.

Kai mažiau yra daugiau

Remiantis statistiniais duomenimis, suomių vaikai mokykloje praleidžia mažiausiai valandų, lyginant su kitomis išsivysčiusiomis šalimis. Negana to, vaikai į mokyklą pradeda eiti ne anksčiau kaip septynerių metų ir be jokio išankstinio pasiruošimo – manoma, kad būtent buvimas šeimoje, žaidimai namuose ir yra geriausias pasiruošimas mokytis.

Esminė švietimo sistemos idėja – nė vienas vaikas negali likti dėmesio užribyje. Kadangi vaikai mokykloje neskirstomi pagal gebėjimus, tiems, kuriems mokslai sekasi sunkiau, suteikiamas papildomas dėmesys. Tai užtikrina pamokos metu dirbantys du ar trys mokytojai.

Efektyvų mokymąsi lemia ir nedidelės vaikų klasės. Prie bendruomeniškumo stiprinimo prisideda ir pati švietimo sistemos struktūra: pradinės mokyklos Suomijoje sujungtos su pagrindinėmis ar vidurinėmis, tad vaikams kas keletą metų nereikia kaitalioti mokyklų. Tai ne tik apsaugo juos nuo papildomo streso, bet leidžia neatitrūkti nuo mokymo proceso. Be to, per daugelį metų klasėje susiformuoja stipri bendruomenė, užsimezga ryšiai tarp vaikų tėvų ir mokytojų.

Mokytoja Marjaana Arovaara-Heikkinen sako, kad mokyklų sujungimas palengvina ir mokytojų darbą. „Aš tam tikra prasme augu kartu su vaikais. Matau jų bėdas, kai jiems septyneri, o po penkerių metų, iškilus kitiems sunkumams, aš jau žinau praeities kontekstą, galiu numanyti, kas geriausia kiekvienam vaikui“, – sakė mokytoja.

Mokyklų sėkmę lemia ir tėvų įdirbis, stipri skaitymo šeimose kultūra. Tiesa, suomiai, net ir pasiekę tokių aukštų rezultatų, per daug jais nesididžiuoja ir užsienio ekspertams, vykstantiems švietimo klausimais konsultuotis į Suomiją, sako, kad užuot nuolat tikrinus vaikų žinias įvairiais egzaminais ir testais bei taikius kokybės vertinimo metodus mokytojų darbe, pirmiausia visada reikia kreipti dėmesį į žmogiškuosius faktorius.

Ateityje laukia iššūkiai

Suomiai švietimo ir mokymo sektoriui kasmet skiria beveik 7 milijardus eurų. Kartu su sveikatos apsaugos sistema, švietimo sektorius yra didžiausia šalies biudžeto našta. Per artimiausius metus mokinių skaičius šalyje tik mažės, sunkumų turėtų sukelti ir mažėjantis darbingų gyventojų skaičius. Tiesa, ateityje laukiančius pokyčius ir jų įtaką visai švietimo sistemai suomiai numatė jau seniai ir kokybišką mokyklų veiklą ketina išlaikyti stiprindami mokyklų ir savivaldos institucijų ryšius bei mažindami administravimo išlaidas.

Suomijos mokyklų laukia ir kiti iššūkiai. Šalies gyventojams tampat vis įvairesniems kalbų bei kultūrų požiūriu, tai atsispindi ir mokyklų gyvenime, tačiau Suomijos valdžia deda visas pastangas, kad vietiniai vaikai turėtų lygias mokymosi teises su imigrantais, kurių skaičius kasmet auga.

Tačiau nepaisant potencialių keblumų, kiekviena šalis rastų ko pasimokyti iš sėkmingo Suomijos pavyzdžio. Visų pirma – nuoseklaus ir strateginio švietimo sistemos planavimo bei dėmesio pedagogams. Būtent mokytojo profesijos aukštas statusas visuomenėje leidžia suomių vaikams būti mokomiems geriausių šalies specialistų.

Gerai išvystytas ir visiškai decentralizuotas valstybinių mokyklų tinklas mokykloms suteikia lankstumo, užtikrina bendradarbiavimą su vietos valdžia ir, žinoma, žmonių pasitikėjimą.

Pagal The Smithsonian Magazine, The Guardian ir BBC parengė Akvilė Adomaitytė