Nacionalinė dailės galerija (NDG) šių metų pabaigoje planuoja pristatyti dvi parodas, kurios apžvelgs Baltijos šalių architektūros, dizaino ir dailės modernizaciją praėjusio amžiaus 7-8 dešimtmečiais bei šias tris sritis panašiu laikotarpiu visoje Sovietų Sąjungoje.

NDG teigia, kad sovietinio laikotarpio dailei, fotografijai pastaruoju metu skiriama vis daugiau dėmesio, tačiau architektūra ir dizainas mažai tyrinėti bei pristatyti visuomenei. Kompleksinio šio laikotarpio Lietuvos meno ir materialiosios kultūros tyrimo bei juo paremtos parodos iki šiol nebuvo.

Projektu, į kurį įtrauktos ir parodos, ir konferencijos, siekiama atkreipti dėmesį į "pamirštą" praėjusio amžiaus 7–8 dešimtmečių Lietuvos, Latvijos ir Estijos architektūros, dizaino ir dailės modernizaciją.

"Siekiama šį procesą rekonstruoti ir kontekstualizuoti, patikslinant Vakarų meno modernizacijos sampratą ir atveriant naujus jos aspektus. Tuo būdu mėginama įsiterpti į dominuojantį XX a. II pusės Europos meno istorijos pasakojimą, sustiprinant jame "antrąjį" - Europos periferijos - balsą", - teigiama BNS atsiųstame galerijos pranešime.

Anot galerijos, įdomus ir savitas Europos modernizmo segmentas šiandien yra pavojuje.

Tarptautinėje parodoje "Modernizacija. XX a. 7–8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra", vyksiančioje 2011 metų gruodžio – 2012 sausio mėnesiais, pirmą sykį bus pristatyta Estijos, Latvijos ir Lietuvos meno, architektūros ir dizaino modernizacija, prasidėjusi praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje, politinio ir kultūrinio "atšilimo" metu.

Parodoje bus siekiama išryškinti ryšius tarp eksperimentinės meno ir dizaino nuostatos bei privalomos socialistinės darbotvarkės, taip pat pokarinės Baltijos šalių modernizacijos sąveiką su tarptautinėmis tendencijomis.

Kita, Estijos atstovų kuruojama, paroda "Sovietų Sąjungos dizainas techninė estetika ir eksperimentinė architektūra 1968–1978" pristatys radikalius sovietinio dizaino eksperimentus, svarbias šios srities parodas.

Anot NDG, po Antrojo pasaulinio karo Baltijos šalys nebuvo niūrus užkampis - inkorporuotos į SSRS, nors ir turėdamos tik 20 metų nepriklausomų nacionalinių valstybių patirtį, jos iš dalies išsaugojo senojo gyvenimo būdo elementus, kultūrinę atmintį ir "Didžiojoje Tėvynėje" turėjo išskirtinį "artimųjų Vakarų" įvaizdį.

Pavyzdžiui, dauguma sovietinių filmų, vaizduojančių gyvenimą Vakaruose, buvo filmuojami Baltijos miestuose, o šių šalių aktoriai juose kūrė užsieniečių vaidmenis. Populiarios buvo kasdienio gyvenimo gerovę, komfortą, tarsi "vakarietišką gyvenimo standartą" simbolizavusios baltiškos prekės: latviški kvepalai "Dzintars", radijo imtuvai VEF, estiški indai ir šviestuvai, lietuviški nešiojami televizoriai "Šilelis", kurias sovietiniai piliečiai medžiojo kaip užsieninį deficitą. Legendiniais tapo Baltijos pajūrio kurortai, kavinių ir restoranų kultūra.

Nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio šiose šalyse ėmė formuotis vietinės modernios dailės, fotografijos, architektūros ir dizaino kryptys, sujungusios ikikarinio modernizmo pamokas, Šaltojo karo procesų sustiprintą šiuolaikinės Vakarų kultūros įtaką ir to meto sovietinės ideologijos bei estetikos imperatyvus. 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.