Benediktas XVI su Johannes Friedrich, Vokietijos Jungtinės Evangelikų liuteronų Bažnyčios pirmininku EPA nuotrauka

Nors Reformacija buvo ilgokai trukęs sudėtingas procesas, lemtingu momentu, žyminčiu Martyno Liuterio reformos pradžią, tradiciškai laikoma 1517 m. spalio 31 d. data. Tą dieną Martynas Liuteris prie Vitenbergo katedros durų prikalė savo 95 tezes, primena Vatikano radijas.

Jau palyginti greitai, po šešerių metų, sukaks lygiai penki šimtai metų nuo dienos, sutartinai laikomos reformacijos pradžia. Liuterio reformos dėka atsiradusios protestantų Bažnyčios šia proga švęs Reformacijos metus.

Būsimųjų Reformacijos metų proga, Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba ir Pasaulinė liuteronų federacija ketina paskelbti bendrą deklaraciją. Nors iki minėjimų dar šešeri metai,  taip pat ir būsima deklaracija kol kas tėra tik ketinimų stadijoje, apie ją Austrijos katalikų žinių agentūrai Kathpress duotame interviu kalbėjo Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas kardinolas Kurtas Kochas.

Pasak kardinolo, tai bus bendromis katalikų ir liuteronų pastangomis rengiamas dokumentas, kuriame Bažnyčia bus suvokiama kaip du tūkstančius metų turinti Kristaus mokinių bendruomenė, net jei kartu gyvenome tik pirmus pusantro tūkstančio metų, o paskui mūsų keliai išsiskyrė.

Dokumente taip pat ketinama išpažinti kaltes vieni kitų atžvilgių ir prašyti atleidimo.

Žinoma, negalima sustoti tik ties kaltumo konstatavimu, bet reikia prieš save matyti ir ekumenizmo tikslą. Vis dėlto, pasak kardinolo Kocho, be nuoširdžios refleksijos apie skaudų mūsų kelių išsiskyrimo momentą, be vienos ir kitos pusės kalčių pripažinimo, be istorinės atminties apvalymo, sunku kalbėti apie ateities kūrimą.

Kardinolas priminė, kad jau 2000 m., švenčiant Didįjį Jubiliejų, Katalikų Bažnyčia išpažino, jog ji irgi yra kalta dėl Bažnyčios susiskaldymo ir prisiima už tai atsakomybę.

Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos vadovas pažymėjo, kad ekumenizmo tematika vyraus kai kuriuose ateinančios popiežiaus Benedikto XVI kelionės į Vokietiją susitikimuose. Vokietijos visuomenę sudaro ir liuteronai, ir katalikai. Pats popiežius yra vokietis. Jis, kaip teologas, įnešė nemenką indėlį į ekumenizmo procesą.

Pasak kardinolo Kurto Kocho, būsimoji deklaracija, kurią katalikai ir liuteronai ketina parengti artėjančių Reformacijos jubiliejinių metų proga, bus labai svarbus bendrai skelbiamas dokumentas, papildysiantis 1999 m. bendrą deklaraciją dėl nuteisinimo doktrinos. Nors nebuvo apie tai daug kalbėta, tačiau būtent kardinolo J. Ratzingerio dėka šis dokumentas galėjo būti paskelbtas. Baigiamojoje dokumento rengimo stadijoje iškilusius sunkumus pasisekė pašalinti visų pirma kardinolo Ratzingerio pastangų dėka.

Tad jau netrukus nuvykęs į Vokietiją popiežius Benediktas XVI turės progą dar kartą pasakyti, kad Katalikų Bažnyčia yra pasiryžusi tęsti ekumeninį dialogą ir kad kelio atgal nėra.